Šitame straipsnyje panagrinėsime blogus dalykus. Skamba juokingai. Visada stengiamės mokytis gerų dalykų, o dabar darysime atvirkščiai. Kartais reikia paskaityti ir apie tai, kas yra blogai. Čia savotiška saugumo technika. Įvairių pavojingų veiksmų ir frazių sąrašas, kurios gali įžeisti. Geras pavyzdys yra mėsmalė. Daiktas naudingas, bet kartu ir pavojingas. Tad mėsmalės instrukcijoje yra saugumo technikos puslapis, kuriame surašyta ko daryti negalima. Jeigu laikysimės instrukcijos nurodymų – liksime sveiki ir laimingi. Frazės kurios nuodija santykius – lygiai tokia pati instrukcija. Viskas paprasta. Viename iš savo straipsnių nagrinėjau vyro ir moters vaidmenis. Ten surašiau savotišką pagrindą ant kurio viskas statosi. Dabar bandysime tą pagrindą pastiprinti smulkiomis detalėmis. Važiuojam.
Tu nuolat pamiršti…
Mes dažnai rodom savo nepasitenkinimą ir tiesiog „badom“ vienas kitą įžeidžiančiomis frazėmis. Paprasčiausiai apkaltiname. Sakome, kad kažkas yra blogai, tačiau neduodame patarimo kaip tą pakeisti. Tas yra labai paprasta. Apkaltinti yra lengviausia. Sugalvoti kaip problemą išspręsti – jau kitas dalykas. Čia reikia padirbėti. Tad stenkitės vengti tokių frazių kaip: „Tu nuolat neuždarai durų“ arba „Tu ir vėl pavėlavai. Kaip visada…“. Jeigu žmogus Jums yra svarbus – nereikia jo kaltinti. Pasistenkite jam padėti.
Mano šeimoje taip nedaroma!
Šita frazė yra itin pavojinga. Čia atsiranda didelė tikimybė sugadinti santykius su visa šeima. Kaip ir pirmame variante – tai yra kaltinimas. Tik čia mes dar parodome tą faktą, kad kažkas yra žymiai geresnis už mūsų pašnekovą. Mes palyginame. Tas yra labai negerai. Geruose santykiuose palyginimų neturi būti. Tad prisiminkime, kad santykiai – tai tik jis ir ji. Nereikia į santykius traukti kitų žmonių. Tuo labiau visos šeimos.
Prie to paties galime priskirti ir žmogaus tautybę. Jos išskirti taip pat negalima. Jeigu Jūs esate kitos tautybės – tai absoliučiai nieko nereiškia. Tas nekeičia nieko. Jeigu savo vyrui/žmonai (vaikinui/merginai) bandysite į tai rodyti – nieko gero nelaukite.
Kaip tau ne gėda!?…
Jeigu Jūs esate kartu – nežeminkite vienas kito. „Pasodinti žmogų į balą“ – labai paprasta. Tik kam? Prikabintas gėdos jausmas lieka labai ilgam laikui. Ypač – jeigu žmogus yra labai jautrus. Gėdos jausmas yra toks pat stiprus kaip ir kaltės jausmas. Norėčiau pabrėžti vieną labai pavojingą momentą. Kai žmogus atsiveria ir pasakoja kažką vien tik Jums – išklausykite jį atitinkamai. Jeigu tokiu momentu „priklijuosite“ jam gėdos jausmą – daugiau iš jo atvirumų galite nelaukti.
Ot vyras/moteris čia atsirado!
Vyrai yra vyrai ir moterys yra moterys. Čia turi būti padėtas taškas ir tuo viskas turi baigtis. Mūsų santykiai prasideda vien dėl to, kad vienas iš mūsų yra priešingos lyties. Grįžkime prie mano medžiagos apie vyro ir moters santykius. Ten yra viskas labai aiškiai surašyta. Mes papildome vienas kitą. Dėka to mes esame kartu. Tad supraskime tai ir jokiais būdais nežeminkime žmogaus kaip vyro/moters.
Nepamiršk, kad tu gyveni mano bute…
Ką aš galiu patarti? Jeigu išgirdote tokią frazę – griebkit savo daiktus ir lauk. Bus tik paprasčiau. Materialinės vertybės – labai dažna skyrybų priežastis. Atsiminkite, kad kai tik pradedame skaičiuoti – viskas. Tai yra pabaigos pradžia. Kai gyvename kartu – nešame namo abu. Nereikia lyginti kas ir kiek atnešė. Reikia džiaugtis, kad aplamai atnešame. Kai vyras/moteris pakviečia gyventi kartu į savo butą – tai yra jo/jos sprendimas. Jeigu priimame tokį sprendimą – tai reiškia, kad toliau yra tik du variantai. Pirmas – pilnai suprantame (suvokiame) savo veiksmą, susitaikome ir tylime. Antras – atsisveikiname. Pradedame pykti – atsiminkime, kad turime tik šituos du variantus.
Kas tu toks/tokia esi?!
Čia norisi sukonstruoti labai dažnai pasitaikantį modelį. Pavyzdys.: „Kas tu esi? Auklė (mokytoja, valytoja, pardavėja ir t.t.)? Aš esu didelės įmonės vadovas! Tu nieko nesupranti. Kaip tu aplamai gali taip šnekėti?! Kas tu čia tokia?“… Pirmas dalykas kurio norisi paklausti – ar žmogus aplamai žinojo apie tą statusą (pareigas ar socialinį sluoksnį) kai susipažino? Dažniausiai visi mes viską žinome. Bėda tik tame, kad dar pradiniame „rožiniame“ (susipažinimo) laikotarpyje kažkodėl mus viskas tenkina. Kas keičiasi? Kad nieko. Tad jeigu įmonės vadovas pasirinko valytoją ir į tai „bado“ – jis rodo pirštu ne į jos pareigas (statusą), o tik į savo pasirinkimą (į save). Tiesiog gerbkime vieni kitus…
Daryk tu ką nori…
Frazė dažniausiai skirta vyrams. Tačiau kartais tą vyrai sako ir moterims. Tik čia yra du skirtumai. Čia kaip ir anekdotas gaunasi. Tokią frazę moterys supranta tiesiogiai ir pradeda veiksmą. Vyrus tokia frazė dažniausiai varo į neviltį. Neesmė. Tiesiog taip mes atsikratome atsakomybės. Taip pasakyti yra labai paprasta. Numečiau viską – o ten jau elkis kaip tu nori. Tik yra viena bėda. Tokia frazė dažniausiai neišsprendžia problemų. Tai savotiškas leidimas pridaryti dar daugiau bėdų. Sutinku, kad kartais yra viskas labai sudėtinga. Tačiau visada reikia viską išspręsti iki finalinio taško. Nenumetant nuo savęs atsakomybės.
Net nenoriu su tavimi apie tai kalbėti
Šita frazė yra kažkuo artima aukščiau paminėtai. Čia taip pat „kvepia“ atsakomybės vengimu. Tik šitame variante mes dar pabrėžiame ir tai, kad pašnekovo klausimas (problema) mums yra visiškai nesvarbus. Jeigu problema yra – ji savaime niekur nedings. Užduotį vistiek reikės atlikti. Jeigu mes atidėsime problemos sprendimą – per tą laiką problema tik labiau „užaugs“. Kalbėtis reikia. Juk bendravimas ir yra tie patys santykiai. Jeigu nesikalbėsime – tai nieko ir neįvyks…
Aš tau sakiau, kad taip ir bus?!…
Frazė iš serijos: „Aš esu dievas, o tu esi niekas“. Klysta visi ir tai yra absoliučiai normalu. Vietoj tokios įžeidžiančios frazės geriau panaudoti kitą. Pasakykite taip: „Kitą kartą mes pamėginsime padaryti kitaip“. Skirtumas tame, kad pirmoje frazėje yra žodis „aš“, o antroje – „mes“. Manau, kad santykiai galimi tik tarp „mes“. Sutinkate?…
Apibendrinimas
Šitame straipsnyje tikriausiai daug ko nepaminėjau. Tokią medžiagą galima rašyti nesustojant. Pavyzdžių begalybė. Tačiau esmė yra viena. Vyras ir moteris susitinka ir gyvena kartu dėl to, kad abu to nori. Jeigu yra kažkokių prieštaravimų – reiškia to nereikia (būti kartu). Kam save kankinti? Santykiai – tai žaidimas dviems. Taip, sutinku. Galvosūkis yra nelengvas. Sakau iš patirties. Tačiau kai žinai to galvosūkio paslaptį (sprendimą) – visi fragmentai susidėlioja į savo vietas patys. Tad kadangi tai yra žaidimas dviems – jame turi dažniau skambėti žodis „mes“ ir kuo mažiau žodis „aš“.
Medžiaga: Andrej Galin. Nuotraukos: Євгеній Симоненко iš Pexels.