Japoniškas sodas. Protui ir kūnui…

Blaivus gyvenimas – tai žymiai daugiau negu tiesiog svaiginamųjų medžiagų nevartojimas. Tai visiškai kitoks gyvenimas. Tai gyvenimas ne pagal standartus. Blaivybė – tai kitoks lygis. Blaivus žmogus yra ištroškęs žinių, naujų pojūčių, rezultatų. Jis nori eiti į priekį. Vis toliau ir toliau. Žmogus gyvenantis tikrame pasaulyje – tai kūrėjas. Blaivybės keliu einantis daug tyrinėja ir erdvės aplink darosi vis mažiau. Tad toks žmogus pradeda daugiau keliauti. Jam reikia informacijos… Informacija smegenims yra reikalinga kaip maistas. Blaivus žmogus be jos negali. Viena iš vietų kur galima gauti begalybę maisto smegenims – tai Japoniškas sodas Kretingos rajone.

Unikalus, didžiausias Europoje 16 ha. meistro iš Japonijos (Hajime Watanabe) ir gydytojo (Šarūno Kasmausko) kuriamas Japoniškas sodas Kretingos rajone su tūkstančiu bonsai medelių kolekcija, akmenų sodu, sakuromis, tvenkiniais.

Istorija

Sodas pradėtas kurti 2007 m. spalio 10 dieną plynoje vietoje. Turėti savo sodą buvo Šarūno Kasmausko svajonė nuo pat vaikystės. Kai jis sužinojo apie Japonišką sodą Kiote, Japonijoje, jis suprato, kad jo sodas turi būti japoniškas. Rokas Valčius, kuris mokėsi Japonijoje bonsai priežiūros ir sodininkystės, 2004 m. į šį sodą pakvietė kurti savo Mokytoją H. Watanabe. Kartu su savo komanda iš Japonijos meistras ėmėsi entuziastingai idėją įgyvendinti.

Kultūriniai ryšiai

Japoniškas sodas – tai neatsiejama japonų kultūros dalis. Per amžius jis apjungė religiją, meną ir pagarbų požiūrį į gamtą. Kadangi mūsų lietuvių šaknys pagoniškos, japonų meilę bei pagarbą visiems gamtos elementams nebus sunku suprasti. Tradicinė japonų religija – šintoizmas (liet. „dievų kelias“). Tai pagoniška religija, kurios garbinimo objektas yra kami – gamta ir jos objektai (medžiai, kalnai, akmenys, šaltiniai) ar reiškiniai. Japoniškas sodas Kretingos rajone yra susikaupimo ir savęs pažinimo vieta.

Sodo elementai

SODO VARTAI – tai mistinis elementas, žymintis vietą, kur susiduria du pasauliai, ir įleidžiantis lankytojus į sodo pasaulį. Pagal tradicinę Japonijos statybos technologiją ąžuoliniai vartų rąstai ruošiami nenaudojant mechanizuotų įrankių.

AKMENINIAI ŽIBINTAI. Jų paskirtis – nužymėti pagrindines sodo vietas ir apšviesti taką. Net jeigu žibintai ir nešviečia, jie tampa kelrodžiu sodo svečiui, rodančiu, kur veda takas. Kretingos rajono Japoniškame sode esantys žibintai yra rankų darbo, nutašyti Japonijoje iš akmens prieš daugiau nei šimtmetį.

SVAJONIŲ IŠSIPILDYMO TVORELĖ. Japonijoje populiaru užrašyti savo svajonę ant popierinės juostelės ir užrišti ją ant bambuko tvorelės. Tikima, kad tik užrašytai svajonei lemta išsipildyti.

DUBENUOTAS AKMUO „TSUKUBAI“. Tai specialus indas su bambukiniu latakėliu, simbolizuojantis švarą ir nekaltybę, kuris naudojamas grynai praktiniais sumetimais. Jo funkcija yra labiau panaši į vandens praustuvės, o ne prašmatnaus fontanėlio. „Tsukubai“ tarsi siūlo einančiam pro jį sustoti, pasilenkti ir nusiplauti rankas.

ARBATOS NAMELIS. Čia tradiciniu būdu patiekiama japoniška žalioji arbata „Matcha“. Simboliškai ši arbata geriama puodelį paėmus abiem rankomis. Šis ritualas reiškia panirimą, sugrįžimą į save, į savo mintis. Arbatos ritualo tikslas – susigrąžinti dvasinę pusiausvyrą.

VARDINIŲ SAKURŲ ALĖJA. Sakura – tai japoniška vyšnia, itin vertinama dėl savo žiedų grožio. Šių medžių žiedai būna įvairių rožinių ir baltų atspalvių. „Hanami“ yra tradicinė sakurų žiedų stebėjimo šventė. Tai vienas laukiamiausių metų įvykių. Sakurų žydėjimo metas – gegužės mėnuo.

„ŽYNIO VEIDRODŽIO“ TVENKINYS. Aukščiausioje sodo vietoje buvo aptikta keletas šaltinių, todėl čia nuspręsta iškasti tvenkinį ir suformuoti iš jo ištekančius tris upelius – „Praeitis“, „Dabartis“ ir „Ateitis“. Tvenkinyje tarp lietuviškų žuvų gyvena ir japoniški karpiai bei karosai.

AKMENŲ RATAS. Tai vienybės ir harmonijos simbolis, atspindintis įvairias gyvenimo sferas. Sodo teritorijoje esantis akmenų ratas apjungia senąją baltų ir japonų tradicijas. Tai ritualinė vieta, šalia kurios įrengtas aukuras, įkuriamas ritualinėms apeigoms atlikti.

AKMUO „GYDUOLIS“. Piramidės formos akmuo rastas tarp kitų į sodą atvežtų akmenų. Sodininkas mokytojas H. Watanabe padėjo jį taip, kad atsiskleistų jo ypatinga forma. Lankytojai pasakojo pajutę teigiamą iš akmens sklindančią energiją. Atsisėdus prie akmens ir atsirėmus į jį, galima pajusti šilumą, kurią jis skleidžia.

MUZIKANTO KALNAS (36 m virš jūros lygio). Japoniški sodai tradiciškai kuriami aplink ypatingą kraštovaizdį. Šis Muzikanto kalnas mena senus laikus. Praeityje ant kalvų būdavo kuriami laužai ir taip aplinkiniai sužinodavo apie pasirodančius priešus. Apie Žemaitiją puolančius priešus iš jūros būdavo pranešama pirmiausia uždegant laužą ant Birutės kalno Palangoje, vėliau – ant Muzikanto kalno.

KRIOKLYS. 2 metrų aukščio krioklys suformuotas iš stambių riedulių, rastų Žemaitijos regione. Aplink krioklį esantis kraštovaizdis ir augmenija suformuota taip, kad primintų Japonijos slėnius. Šalia krioklio pasodinti Japonijos slėniuose augantys augalai.

JAPONIŠKŲ KLEVŲ ALĖJA. Sakurų žydėjimas Japonijoje simbolizuoja pavasarį, o japoniški klevai – rudenį. Šiame sode spalio ir lapkričio mėnesiai – tai nuspalvintų klevų lapų sezonas..

ROKO PILIAKALNIS. Klaipėdietis Rokas Vaičius mokėsi Japonijoje bonsai priežiūros ir sodininkystės. 2004 m. į šį sodą pakvietė kurti savo Mokytoją H. Watanabe. Nuo pat pradžių Rokas padėjo kurti sodą. 2012 metais nelaimingo atsitikimo metu Jo netekome. Jo atminimui žemės menininkas Hidemi Onishi supylė piliakalnį. Mokytojas H. Watanabe ant jo viršūnės sukūrė akmenų kompoziciją – dolmeną, kuri Roko sielai leidžia stebėti visą sodą.

BONSAI SODAS. Bonsai – tai dviejų žodžių „Bon“ ir „Sai“ junginys. Žodis „Bon“ japoniškai reiškia padėklą, o „Sai“ – augti arba sodinti. Pažodžiui išvertus, Bonsai – tai „sodinti padėkle“ arba „augti padėkle“. Meistras H. Watanabe sukūrė bonsai sodą, kuriame šiuo metu eksponuojami apie tūkstantis įvairių bonsai medelių, siekiančių du šimtus metų.

„SHISHI-ODOSHI“ – tai unikalus japonų sodo elementas. Į jį vanduo pumpuojamas per bambukinį vamzdelį, kuriuo teka plona srove iki kito vamzdelio atviru galu. Prisipildęs vandens, šis vienu galu nusvyra žemyn ir garsiai muša į akmenį. Nusviręs vamzdelis vėl pakyla ir ciklas kartojasi iš naujo. Anksčiau Japonijoje valstiečiai naudojo šį įrenginį laukiniams žvėrims, darantiems žalą laukuose, atbaidyti.

AKMENŲ SODAS  – tai tarytum židinys namuose, iš kurio kasdien galima pasisemti jaukumo ir šilumos. Šis sodas – tai jūra, skalaujanti vienišas salas, o Jūs, sėdėdami ant kranto, išmokstate atsigręžti į save, pasinerti į sielos gelmes, pabėgti nuo nerimo ir pašėlusio gyvenimo tempo.

APATINIS SODAS „KATSURA RIKYU“ – yra žinomas japoniškas sodas Kiote, Japonijoje, ir iš kurio meistras Hajime Watanabe ėmė inspiraciją apatinio sodo kūrimui. Apatinis sodas yra dar kuriamas.

AKMENYS. Sodui kurti jau panaudota virš 12 000 tonų įvairaus dydžio akmenų. Jie sudėti taip, kad atkartotų natūralią išsidėstymo tvarką – taip, kaip sukurta gamtos.

Medžiagos paruošimas: Andrej Galin.
Informacija apie Japoniška sodą: japangarden.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *