Problemos. Girdime apie jas kasdien ir visur. Žmonės patys sau generuoja problemas. Prisigamina jų sau, artimiesiems ir bendradarbiams. Maža to – dar ir kitur jų ieško. Toks jausmas, kad savų užduočių yra mažai. Visą laiką mus kažkur traukia. Šitame straipsnyje papasakosiu apie tai, kaip mes patys sau apsunkiname gyvenimą. Medžiaga nėra labai sudėtinga. Ją perskaitę – visų problemų ir užduočių neatsikratysite, bet nors neieškosite naujų. Taikant toliau pateiktą minčių seką – atlaisvinsite savo galvą nuo nereikalingų dalykų ir darysite tik tai, ko Jums tikrai reikia.
Negeneruokite šlamšto!
Įsivaizduokime, kad atsitiko dalykas kurio Jūs visai nesitikėjote. Nesigilinsime, dėl kokios priežasties tas įvyko. Tiesiog turime faktą. Yra problema. Pirmas dalykas, kuris pradeda siautėti mūsų galvoje – tai nežinomybė. Smegenys pradeda generuoti klausimus. Mes nežinome ką daryti. Kaip veikti būtent toje situacijoje. Sekantis momentas – atsiranda baimė. Baimės jausmas – labai stiprus katalizatorius. Jis pagreitina mąstymo procesus šimtais kartų. Tačiau tokio greito galvojimo naudingumo koeficientas – dažniausiai yra nulinis. Nežinojimas ir baimė verčia žmogų spėlioti. Kitaip pasakius – generuoti visokias nesąmones. Tos nesąmonės – tai naujos problemos. Tada žmogus pradeda į jas gilintis ir prigalvoja dar visą kalną nereikalingų užduočių. Geometrinė progresija, panika ir absoliutus chaosas. Rezultate mes pasimetame. Mūsų smegenys bando apdoroti visą tą informaciją, bet prieštaravimų ir klausimų yra tiek, kad mes tiesiog nesusitvarkome.
Pavyzdžiai
Pateiksiu kelis pavyzdžius. Taip bus lengviau viską suprasti. Gal kažkuriame iš jų pamatysite ir save. Noriu atsiprašyti, jeigu kažką netyčia užkabinsiu. Tiesiog tas elgesio modelis yra ant tiek dažnas, kad matau jį beveik kasdien. Visos toliau aprašytos situacijos yra paimtos iš realaus gyvenimo (tikros istorijos).
Žmogus gyvena kaime. Vienkiemis yra maždaug 60 kilometrų nuo Vilniaus. Tas žmogus turi automobilį. Jis jam yra labai brangus, nes tik taip jis gali nuvažiuoti į darbą ir netoliese esantį mažą miestelį. Vieną dieną automobilio variklis pradeda blogai kurtis. Žmogus patikrina visas jam žinomas vietas ir nesuranda gėdimo. Nežinomybė. Informacijos stoka. Tada jis bando skambinti ir klausinėti pažįstamų. Patikrina dar kelis variantus. Gėdimas nėra pašalintas. Laikas bėga. Tada baimė pradeda daryti savo darbą. Toliau generuojami patys baisiausi variantai. Vargšą perpildo emocijos, prasideda panika. Mintyse automobilis jau yra beveik nurašytas. Tas žmogus paskambina man ir papasakoja visas savo mintis. Po tokio pokalbio aš galvoju ne apie automobilio remontą, o apie tai, kaip nuraminti žmogų. Rezultatas – kitą dieną jis atvažiuoja iki miestelio ir gavęs reikalingas dalis, pats sutvarko gėdimą. Kiek buvo „juodų minčių“…
Kita situacija – mano asmeninė patirtis. Taip, aš irgi esu žmogus. Taip pat turiu įdomių istorijų ir karčios patirties. Grįžtam prie istorijos. Gyvenu ramiame rajone. Niekada nepergyvenau dėl savo buto, lauke palikto automobilio ir kito turto. Tačiau kieme atsirado „veikėjų, kurie gana rimtai pajuokaudavo. Išpurvindavo automobilius, ištepdavo klijais durų rankenas, nuolat baladojosi prie namų ir laiptinėje. Pykčiai galėjo prasidėti dėl to, kad tiems „veikėjams“ namo gyventojai pabandė patrukdyti linksmintis. Šiuolaikinis jaunimas – nieko nepadarysi. Jiems yra suteikta pilna laisvė ir yra viskas leidžiama. Pradėjau juos stebėti. Suderinęs visus reikalus su kaimynais – sumontavau ant namo kamerą. Geriau aš to nedaryčiau. Aš norėjau surasti chuliganus – aš juos suradau. Po kelių dienų įrašų peržiūros – supratau, kad visi aplinkui yra nusikaltėliai, kurie kėsinasi į mano turtą. Galvojau, kad suradau sprendimą, tačiau suradau dar daugiau bėdų.
Apibendrinimas
Atsiminkite, kad blogi dalykai traukia blogus. Neieškokite problemų ten kur jų nėra. Jeigu pradėsite ieškoti – būtinai surasite. Mintys materializuojasi. Viskas tai nėra kažkokie burtai ir magija. Tai yra realūs paaiškinami dalykai. Tai yra paprasčiausi žmogaus mąstymo mechanizmai. Tiesiog mes pripratome gyventi atsipalaidavus. Viskas yra ir visko pakanka. Žmonėms tiek nereikia kiek jie turi. Tačiau mes vistiek norime daugiau. Tada atsiranda problemos. Mes patys jų ieškome. Patys jų norime…
Medžiaga: Andrej Galin.
Nuotraukos: www.pexels.com ir iš įvairių inf. šaltinių.