Kaip pagerinti santykius?

Užsikasam darbais ir pareigomis, nesugebam niekaip išlįsti iš tos krūvos, kuria save užvertėm. Pradedant vieną darbą – ten atsiranda daugybė atšakų. Viskas tas auga eksponentiškai. Skubam, skubam, skubam… Pamirštam net, kad namuose mūsų laukia žmona (arba vyras). Atvažiavus namo – ten vėl rūpesčiai. Tiek daug dar reikia padaryti – o jau nėra jėgų. Mes tiek visko norime. Po kurio laiko pasiekiame raudonos linijos. Kaip pagerinti santykius?… O jie buvo? Neįsižeiskite, kartais būna ir taip. Toliau straipsnyje – keletas naudingų patarimų, kaip išsaugoti santykius. Tas „medus“ kuris padeda juos pagerinti.

Daugiau dėmesio detalėms

Yra dalykų, kuriuose mes labai stipriai užsikasam. Kažko ieškom, krapštomės smulkmenose ir visokeriopai veltui gaištam laiką. Tačiau santykiuose – smulkmenos yra labai svarbus dalykas. Pavadinčiau net ne smulkmenos, o detalės. Reikia skirti daugiau dėmesio detalėms. Kada mes išmokstame tas detales pastebėti ir apie jas pasakyti teigiamame tone – viskas keičiasi. Aplink pilka kasdienybė. Viskas ir taip atrodo jau Jus baigia „suvalgyt“, tačiau dėmesys smulkmenoms ir komplimentas – gali perbraukti visą susikaupusį negatyvą. Kitais žodžiais – daugiau komplimentų. Jeigu matote, kad vyras pakėlė nuo grindų nukritusi pieštuką ir padėjo jį į stalčių – pabrėžkite jo dėmesingumą, pasakykite koks jis tvarkingas. Kalbant apie moterys – jos aplamai myli ausimis. Net nusišypsojau tai rašydamas. Pripažinkime – gauti komplimentą už smulkmeną yra malonu. Šilti žodžiai viską keičia.

Aš tavo vietoje…

Turiu net video medžiagą apie tai. Mielai ja pasidalinsiu. Tiesiog paspauskite ant vieno iš paryškintų žodžių ir Jūs pereisite prie tos medžiagos. Jeigu trumpai ir aiškiai – pamėginsiu esmę surašyti čia. Esmė – mažiau kritikos. Mes ir taip žinome, kad mes patys protingiausi ir patys svarbiausi pasaulyje. Aišku, rašau ne tiesiogine prasme. Dažniausiai visi taip jaučiasi (nors viduje gali tą kritiškai neigti). Pagaukime save. Pamėginkite 15 minučių pažiūrėti kaip kitas žmogus dirba. Kokios mintys ateina į galvą? Jeigu neatsiranda noro patarti ar pasakyti, kad anas kažką blogai daro – Jūs esate šventas žmogus.

Jeigu nuolat norisi kritikuoti ir „skalauti“ smegenis savo antrajai pusei – nustokite tai daryti ir pagalvokite apie save. Jūs viską gerai darote? Aš tavo vietoje… Jeigu tai daryčiau aš… Būčiau ten aš… Košmaras. Visuose šituose sakiniuose yra „AŠ“. Reikia šituos dalykus braukti ir sakyti „MES“. Juk santykiai – tai „MES“. Tai jis ir ji. Tad kai atsidursime jo ar jos vietoje (būtent tam tikroje situacijoje) – tada ir galvosime ką daryti. Geriausias variantas – tiesiog pasitarti kartu. Matot, kad vyksta kažkas visiškai ne pagal scenarijų – pasiūlykite pagalbą. Pagrindiniam veikėjui irgi pastaba. Pradėjote daryti nesąmonę – paprašykite pagalbos. Kalbėkitės po galais. Rašant šitą tekstą norisi pačiam sau kartoti: „Aš ramus… Aš ramus… Aš ramus…“. Linksma. Gerai, važiuojam toliau. Kokį sekantį žingsnį turime padaryti, kad pagerinti santykius?…

Nustokite vienas kitą kankinti

Kartais, kai mes stengiamės pagerinti santykius – bandome „prisiklijuoti“ vienas prie kito. Viskas gerai, bendrauti reikia. Reikia kalbėtis, domėtis, juokauti, rodyti dėmesį. Tačiau kartais žmonės persistengia. Turėjau įdomų pokalbį su vienu žmogumi. Mano vienas skaitytojas. Greičiausiai save atpažins (jeigu skaitys šitą straipsnį). Žmogus buvo nusivylęs. Minėjo, kad labai daug daro dėl savo antrosios pusės, stengiasi, rodo dėmesį, bet jaučia kažkokį lengvą negatyvą. Kitaip – ore formuojasi įtampą. Aš paklausiau – kaip dažnai jie bendrauja, kaip dažnai kažko klausinėja vienas kitą. Atsakymas mane lengvai šokiravo. Tuo metu jis (mano pašnekovas) man priminė kompiuterinį modemą, kuris net ir „miego“ režime kreipiasi į bazinę stotį, kad patikrinti – ar vis dar yra ryšis. „Dažnokai…“ – pagalvojau aš.

Esmė tame, kad nereikia stipriai „spausti“. Nereikia bandyti priberti visą kalną prieskonių. Prieskoniai skanūs tik tada, kai jų yra būtent tiek kiek reikia. Užsiimkite savo pomėgiais, skaitykite, žiūrėkite video medžiagas, vaikščiokite parke, kurkite savo nedidelį „naminį“ verslą. Darykite kažką įdomaus ir sau taip pat. Vėliau – papasakokite vienas kitam kaip Jums sekėsi, ko pasiekėte, kaip praėjo diena. Kartais reikia ir tokių dienų, kad pajaustumėte, kad net pasiilgote žmonos (ar vyro). Tada norisi ir gėlių nusipirkti ir saldainį paduoti. Apibendrinus – duokite vienas kitam kvėpuoti.

Nereikia gydyti simptomų…

Išsaugoti santykius galima tik neužleidžiant „ligos“. Ką aš turiu omeny? Dauguma bando gydyti simptomus. Kitaip sakant – kai blogi dalykai jau egzistuoja. Tačiau žymiai svarbiau yra tos „ligos“ aplamai neprileisti. Čia kaip ir su mūsų organizmu. Reikia grūdintis ir kažką daryti iškarto kai tik pastebime negalavimą. Santykiuose viskas identiška. Jeigu užleidome – viskas, „batai“. Skrenda keptuvės, dreba žemė, viršijamos sanitarinės garso normos ir panašiai. Tada tokios porelės ryte bučiuojasi ir „žmonelė“ tepa vyrą tonaliniu kremu, kad žmonėms darbe nerodų savo mėlynės po akimi. Na gerai, perlenkiau…

Kitais žodžiais – jaučiate, kad kažkas yra negerai. Prieikite, paprašykite palikti visus reikalus minutei ir pasikalbėkite. Toliau yra svarbi dialogo konstrukcija, tempas ir tonas. Visada lėtai, tyliai ir ramiai. Pauzės taip pat yra svarbios. Taip mes galime duoti vienas kitam laiko pamąstyti. Šitame momente dažniausiai norisi sakyti: „Aš tavo vietoje…“ arba „Geriau tu padarytum…“. Čia pat sustojam ir bandome suprasti. Kaip ir rašiau aukščiau, kai atsidursime jo (ar jos) vietoje (būtent tam tikroje situacijoje) – tada ir galvosime ką daryti. Pasikartosiu dar kartą. Santykiai tai ne „AŠ“ o „MES“. Čia reikia ir nusileisti. Visi mes kažko norime ir kažko ne. Tad visą laiką bandykime komunikuoti.

Dėkokite ir atsiprašinėkite

Pavalgėte – padėkokite. Gavote saldainį – padėkokite. Buvote pabučiuotas (pabučiuota) – atsidėkokite. Nors ir be žodžių (gal kitais įdomesniais būdais). Čia, kaip ir straipsnio pradžioje – dėmesys smulkmenoms. Jis yra svarbus. Jeigu pasakyti kitais žodžiais – rodykite žmogui, kad jis yra reikšmingas. Pamatėte, kad padarytas kažkoks paprastas kasdieninis darbas – prieikite, lengvai nustebkite ir padėkokite. Tai yra toks mažas, bet labai svarbus santykių elementas.

Atsiprašinėkite. Dažniausiai jaučiame, kad nelabai yra už ką. Yra už ką. Patikėkite manimi. Straipsnio pradžioje kalbėjau apie mūsų egoizmą. Apie tai, kaip mes galvojame, kad esame pasaulio „bambos“. Nesame tokie. Tad Jeigu Jūsų vyras (ar žmona) suklydo – tai reiškia, kad lygiai taip pat galite suklysti ir Jūs. Pastebėjote, kad pagadinote nuotaiką – pradėkite nuo atsiprašymo. Vėliau, kaip ir minėjau aukščiau – išsaugoti santykius galima tik neužleidžiant „ligos“

Lovos reikalai

Čia tas „marmeladas“, kuris „iškrato“ susikaupusį negatyvą, viską taiso ir gerina. Yra absoliučiai normalu, kad vienas poroje yra labiau aktyvus negu kitas. Tačiau kaip ir visose kitose situacijose – reikia gaudyti tą „auksinį viduriuką“ ir stengtis vienas kitą suprasti. Šituose „lovos reikaluose“ labai dažnai suveikia toks principas: „Jeigu šiandien aš negausiu – rytoj man jau nebereikės“. Tas veikia iš abiejų pusės. Tokie aštrūs ir pavojingi principai nieko gero nesuformuos. Dažniausiai, kitos dienos vakare, kai laisvai galima bandyti vėl „kažką organizuoti“ – kažkas (jis ar ji) poroje laiko savyje tą vakarykštės dienos pyktį ir nieko gero nesigauna. Situacija nuo tokių dalykų tik blogėja.

Kokia „lovos reikalų“ esmė? Yra impulsas – reikia veikti. Jeigu Jūs nesate labai tam nusiteikę – tiesiog „pagelbėkite“ savo partneriui. Ateis laikas kai partneris pagelbės ir Jums. Taip pat yra svarbu nuolat kažką daryti, kad eliminuoti tuos visus „noriu ir nenoriu“. Santykiai – tai darbas. Nuolat reikia stengtis kažką patobulinti, pateikti kitaip, nustebinti. Grįžtant prie „lovos reikalų“ – susitikote ir gyvenate kartu juk ne „šaškėm žaisti“. Tam ateis specialus laikas, kuris vadinasi pensija. Tada galima bus užsiimti kuo tik norite, išskyrus „lovos reikalus“. Viskam savo laikas. Reikia naudotis galimybėmis. Gyventi…

Apibendrinimas

Geriausias būdas pagerinti santykius – jų negadinti…

Mes susitinkam ir pradedame gyventi kartu, kad kažką nuveikti kartu. Tikrai ne tam, kad kažką įrodyti. Santykiai – tai nėra lenktynės ar dar kažkokios kitos varžybos. Čia nėra pralaimėjusio ar nugalėtojo. Tai būtent tas procesas (momentas/reiškinys) – kai du susilieja į kažką vieną. Tie „du“ – jie skirtingi, kaip juoda ir balta. Kartais – tai absoliučios priešingybės. Tačiau tie „du“ – papildo vienas kitą. Jie duoda vienas kitam tai, ko negali duoti pats sau. Tad raktas yra – duoti… Santykiai – tai atidavimas ir atsidavimas. Jokiais būdais nereikia kažko reikalauti. Pradedame reikalauti – viską gadiname. Mūsų tikslas yra pagerinti santykius, o ne griauti juos.

Susitikome, pradėjome bendrauti, apsigyvenome kartu, atsirado vaikai. Visi šitie (ir tolimesni) etapai turi atnešti džiaugsmą. Jeigu yra nuolat jaučiamas spaudimas, nusivylimas ir kiti neigiami dalykai – pats laikas susimąstyti. Gal Jūs labai daug tikitės? Mažai gaunate? Kiek Jūs patys atiduodate (dovanojate)? Viską padeda išspręsti klausimai pačiam sau. Toliau – sąžiningi atsakymai į juos…

Nepamirštam apie mano „Facebook“ puslapį: https://www.facebook.com/realybe.lt/
Taip pat mano „YouTube“ kanalas: https://www.youtube.com/channel/UC6yc5ZP9MVDkg7sbU16c-5g/
Jeigu turite klausimų – susisiekite su manimi elektroniniu paštu: info@realybe.lt.

Taip pat (temos pastiprinimui) patariu paskaityti šiuos straipsnius:
https://realybe.lt/pageidavimu-knyga/
https://realybe.lt/valentino-diena/
https://realybe.lt/frazes-kurios-nuodija-santykius/
https://realybe.lt/vyro-ir-moters-santykiai/

Medžiaga: Andrej Galin. Nuotraukos: June iš Pexels.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *