Kalėdos ir Naujieji metai

Kalėdos ir Naujieji metai. Dvylikto mėnesio akcentas ir pagrindinė tema. Visi ruošiasi, kažkur važiuoja, kažką daro. Parduotuvės papuoštos, namuose eglės ir balkonuose mirksi girliandos. Per televiziją ir radiją skamba kalėdinės dainos. Bažnyčiose „specialios“ (pastiprintos) dienos. Sveikinimai, šypsenos, socialiniai tinklai pilni gražių paveiksliukų ir video medžiagų. Tikrai gražu. Tačiau kaip yra iš tikrųjų?…

• 

• 

• 

• 

• 

Straipsnyje yra daug nemalonių dalykų. Atsiprašau jeigu kažką įžeisiu. Toliau pateikta medžiaga stipriai skiriasi nuo standartinių Kalėdinių straipsnių internete. Jeigu Jūsų šventės nuolat praeina puikiai ir niekas Jums nesugadina nuotaikos – šito straipsnio neskaitykite. Jeigu jaučiate, kad kažkas yra ne taip su tomis šventėmis – sveiki atvykę į realybę…

Kartais man labai liūdna matyti visas šitas šventes. Kalbu apie tam tikrus atvejus. Nenoriu kažko įžeisti. Tiesiog pamėginsiu trumpai sudėlioti savo mintis. Kaip aš matau Kalėdas ir Naujuosius metus. Kaip ir visur – čia yra 2 variantai. Juoda ir balta. Svarbu paminėti, kad pats aš dievais netikiu. Savo nuomonės niekam nekabinu. Atvirkščiai – gerbiu tuos kurie tiki. Kartais iš pagarbos kitiems net į bažnyčią nueinu. Nenoriu būti kažkam priešu. Tačiau tie žmonės dažniausiai žino apie mano požiūrį į dievą. Tad grįžtam prie esmės.

Juoda ir balta

Kalėdos – tai juoda ir balta. Asmeniškai aš toje šventėje pastebiu daugiau juodos spalvos. Noriu pasakyti, kad ta juoda spalva man labai bado akis. Pamėginsiu paaiškinti. Kalėdos – gerų ir šiltų dalykų laikas. Kaip kiti dar vadina – stebuklų laikotarpis. Tai dienos kai vyksta nepaaiškinami dalykai (kuriais aš irgi netikiu). Atrodo visi turi būti laimingi ir viskuo patenkinti. Tačiau tas nėra taip.

Jums šypsosi parduotuvėse, bet taip pat Jus apgaudinėja kaip ir prieš kelias dienas. Per Kalėdas pardavėjai lygiai taip pat kemša savo kišenes kaip ir įprastomis dienomis. Atsiprašau, suklydau. Per Kalėdas iš Jūsų uždirba dar daugiau. Per Kalėdas Jums taip pat meluoja. Žmonės perka alkoholį dideliais kiekiais, kad tikrai nebūtų mažai. Dėl to, kad vėliau jau negalės nupirkti, nes draudžia įstatymas. Kai žmonos ruošia 12 patiekalų – vyrai slapčia „kelia laipsnį“. Žmonės žegnojasi prie stalo, šalia kurio sukrautas alkoholis (nes iš karto negalima). Visur įtampa ir ant veidų kaukės…

Vėliau prie Kalėdinio stalo vyksta pokalbiai. Dažniausiai apie nieką. Tuščios kalbos arba materialinių dalykų palyginimai. Kiek kas uždirba, ką naujo nupirko, kur važiuos atostogauti, kas ir su kuo išsiskyrė. Vėl melas, pavydas ir kiti nemalonūs dalykai. Labai dažnai per Kalėdas susipyksta šeimos. Kartais atsitinka taip, kad suvažiavę giminaičiai net nežino apie ką ir pasikalbėt. Jie kaip ir giminės, bet bendrų temų pokalbiams visai neturi. Per šventes, ūminių apsinuodijimų skyrius ligoninėje – populiariausias. Kartais, kai yra sniego ir ledo, prisijungia ir traumatologija.

Paklausite kur liko baltasis Kalėdų atspalvis? Manau tą teks palikti straipsnio pabaigai. Pradžioje noriu praeiti pro visus tamsius užkampius. Atleiskite, bet tokia yra realybė…

10 dievo įsakymų

Sąžiningai, tik patys sau (viduje) atsakykite į klausimą. Ar nors per Kalėdas mes galime laikytis 10 dievo įsakymų? Nors parą laiko!… Aš nekalbu apie kitas dienas. Manau tikrai ne. 8, 9 ir 10 dievo įsakymai šiuolaikiniame pasaulyje – aplamai turi būti išbraukti. Dauguma pažeidžia tuos tris įsakymus reguliariai ir neįsivaizduoja kitokio gyvenimo. Juokingiausia yra tas, kad beveik visi jie vaikšto į bažnyčią ir su nekaltais veidais sudeda delnus maldos metu. Kam?…

Kaip ir minėjau aukščiau – mes sugebame pažeisti tuos 10 dievo įsakymų net sėdint prie Kalėdinio stalo. Tėvų negerbiame, meluojame, geidžiame svetimo turto ir kartais net svetimos žmonos! Siaubas. Iš kur aš viską tą traukiu? Tereikia plačiau atmerkti akis. Žmonės kalba. Žmonės pasakoja viską patys. Aplink gyvi pavyzdžiai. Pakanka tiesiog išeiti į gatvę. Ten tikrai pamatysime nors kelis „prisikalėdavusius“. O kiek tokių slepiasi namuose?

Šventos Kalėdos. Po šitos Šventos dienos būtinai apsilankykite kokiame nors populiariame naujienų portale, kriminalo skiltyje. Straipsnių bus tikrai daugiau negu įprastą dieną. Kas svarbiausia – šitų straipsnių pagrindiniai veikėjai yra krikščioniai. Kame reikalas? Žemiau greitai iškarpiau tai kas pasitaikė iš karto. Naujienų portalai „delfi.lt“ ir „15min.lt“.

• 

• 

• 

• 

• 

Žmonės meldžiasi jau 2020 metų, tačiau nieko nesikeičia. Kaip danguje, taip ir žemėje. O kas žemėje? Tos pačios ligos, alkoholis, narkomanija, melas, pavydas ir vagystės. Progresą matau tik mokslo dėka. Tačiau tai jau atskira tema…

Simboliai

Mes puikiai mokame save apgauti. Sugalvojam milijonus įvairiausių simbolių. Kiaulės metai, žiurkės metai ar „girto Petro“ metai – totali nesąmonė. Kokių spalvų turi būti lėkštės ant stalo ir Jūsų drabužiai per naujuosius metus? Varlė su moneta burnoje ar baltos žiurkės statula – kas geriau? O gal viena mažesnė o kita didesnė prie durų? Per naujuosius reikia būti su pinigais ir su nors vienu nauju drabužiu? Būtinai su baltu? Nėra?! Skubiai perkam! Nesąmonė…

Netikiu. Pasakysiu daugiau. Jeigu viso to simbolikos mokslo pajėgumą nukreipti į tikrai reikalingus dalykus – pasaulis pasikeistų. Supraskite – negelbėja statulos, pelės ir nauji drabužiai. Tik blaivus mąstymas ir darbas kažką pakeičia. Kad kažkas keistųsi – reikia kažką keisti. Reikia kažką daryti. Kažko tikėtis iš statulų ir monetų varlės burnoje – yra tiesiog juokinga. Tikėjimas? Reikia tuo tikėti ir tas bus? Gal. Bet reikia ir veiksmo. Jeigu aš esu alkanas ir stipriai tikiu, kad aš esu sotus – aš nebusiu sotus. Reikia veiksmo. Reikia tiesiog atlikti darbą. Gauti valgio ir tiesiog pavalgyti. Informacija be veiksmo nieko verta. Kokia ji nebebūtų.

Dovanos

„Timeo Danaos et dona ferentes“. Frazė kaip tik labai gerai tinka šitam straipsniui. Po ta fraze slepiasi visa atskira medžiaga apie dovanas. Mes dovanojame, bet dažniausiai net nemokame dovanoti. Kartais yra geriau visai nieko nedaryti, negu daryti nežinia ką ir kaip. Tas pats ir su dovanomis. Vienas dalykas dovanoti ir visai kitas – priimti dovaną. Ką kalbėti apie dovanų įteikimą, jeigu mes net priimti dovanų nemokame. Kaip tą suprasti? Pamėginsiu paaiškinti. Ar buvote nors kartą gyvenime nusivylę dovana? Tik atsakykite sau sąžiningai. Manau, kad nors 7 iš 10 žmonių jautė tą jausmą. Apie tą aš ir noriu pasakyti. Tai yra dovana. Tas ir taip yra nemokamai. Lyginate ką padovanojote Jūs ir ką gavote dovanų? Jeigu lyginate – labai liūdna…

Jeigu norite kažką padovanoti – pagalvokite, ar tikrai norite. Pagalvokite apie žmogų kuriam norite kažką dovanoti. Dovana – tai savotiškas dėmesio ženklas. Atsiminkite, materialinė dovana (daiktas) – tai tik pagalbinė priemonė jausmams perteikti. Pirmiausia – dovana tai žodžiai ir poelgis (veiksmas). Tai jausmų perteikimas.

Naujieji metai

Dar viena šventė – Naujieji metai. Tai toks laikotarpis, kai pasikeičia skaičius mūsų pačių sugalvotame kalendoriuje. Gal ir neblogai. Galima apibendrinti savo pasiekimus ir suplanuoti kažką kitiems metams. Asmeniškai man šita šventė labiau patinka vien dėl to, kad joje nėra prikišta tiek daug religijos. Naujieji metai – nėra kažkas labai ypatingo. Tai kaip automobilio odometras (prietaisas rodantis pravažiuotą atstumą) rodantis gražų apvalų skaičių. Nuvažiuoja automobilis 230 000 kilometrų – mes nusišypsome ir kartais net nufotografuojame tai. Tačiau kas pasikeitė? Jūsų automobilis sensta. O mes tuo džiaugiamės. Tas pats ir su Naujais metais. Gimtadienius priskiriu prie tos pačios kategorijos.

Tai tikrai nėra totalus pesimizmas. Tai yra realūs dalykai. Tas kas vyksta čia ir dabar. Aš nenoriu pasakyti, kad viskas tas yra blogai ir nereikia nieko švęsti. Reikia. Tik pirmiausia reikia išmokti tai daryti. Reikia išmokti džiaugtis realiomis vertybėmis. Džiaugtis tuo ką mes turime dabar.

Susimąstykime

Šventos Kalėdos, Naujieji metai ar kita šventė – nesvarbu. Pagalvokime apie tai kaip mes švenčiame. Kartais tikrai šventei užtenka tik kelių žodžių. Nereikia prabangių stalų ir įvairiausių simbolių. Nereikia net dovanų ir didelių gestų. Kiekvienas savaip įsivaizduoja šventę. Tačiau galiu pasakyti tai, kad šventei daug nereikia. Reikalinga tik tiesa ir tikrovė. Patinka žmogus – nuvažiuok, tiesiog pasikalbėk. Nepatinka – taip ir pasakyk, kad negali skirti jam laiko. Jeigu žmogus Jums yra svarbus – šventė įvyks savaime. Nereikia „laužyti galvos“ ir „lipti iš odos“. Žmogui nereikia šimto draugų. Žmogui aplamai daug nereikia.

Šitame straipsnyje kalbėjau apie juodus dalykus. Tačiau kaip ir minėjau – yra ir baltų. Aš tiesiog noriu pasakyti, kad bet kokia šventė praranda savo prasmę jeigu mes ją švenčiame nes „tiesiog taip reikia“ arba dėl to, kad taip daro visi. Šventė – nėra blogai, jeigu mes suvokiame dėl ko mes visi džiaugiamės. Jeigu mes surandame tam kažkokius nors kažkiek logiškus paaiškinimus. Gal kažkam tas nuskambės keistai, bet daug kas nežino kodėl ir kam švenčiamos Kalėdos. Dar kartą noriu pabrėžti – krikščioniai nežino…

Asmeniškai man, Kalėdos – tai rimtų žodžių, atsiprašymo ir gerų darbų metas. Tai savotiškas „šilumos“ ir tikrų dovanų laikotarpis. Naujieji metai – naujas baltas puslapis. Galimybė ištaisyti klaidas, pamėginti padaryti kažką dar kartą. Galimybė padaryti kažką kitaip arba aplamai – kažką naujo. Kaip ir minėjau – Naujieji metai tai tik naujas skaičius kalendoriuje. Nieko ypatingo. Tačiau kaip naujas atsiskaitymo taškas – dalykas visai neblogas. Viskas priklauso nuo mūsų pačių ir aplinkos.

O ką Jums reiškia Kalėdos ir Naujieji metai?…

Medžiaga: Andrej Galin. Nuotraukos: Negative Space iš Pexels. Straipsnių nuotraukos iš naujienų portalų delfi.lt ir 15min.lt.