Ramybė – tai sėkmės paslaptis. Tai tokia būsena, kai objektui nedaro įtakos kiti išoriniai veiksniai. Tai turbūt vienas iš pačių vertingiausių dalykų gyvenime. Visiems mums patinka kai yra ramu ir nėra dėl ko pergyventi. Kartais žmonėms reikia dinamikos, judėjimo ir savotiškos iškrovos, bet ilsėtis žmogus nori ramybėje. Net ir atlikdami kažkokius darbus – mes nuolat ieškome vidinės ramybės ir norime, kad mums niekas netrukdytų. Toliau papasakosiu apie tai, kaip išlikti ramiam, paminėsiu tokius dalykus kaip impulsyvumas ir skubėjimas. Detalizuosiu kaip viskas tarpusavyje veikia ir kaip tai įtakoja mūsų gyvenimo kokybę.
Išoriniai veiksniai ir vidinė ramybė
Ramybę – tai sąvoką, kuri susideda iš dviejų dalių. Tai yra mūsų aplinka ir mūsų vidinė ramybė. Toliau pamėginsiu paaiškinti kam reikalingas toks keistas atskyrimas. Tiesiog šitie du dalykai labai stipriai priklauso vienas nuo kito. Pavyzdžiui, jeigu aplinka yra rami – mes irgi pradedame jaustis ramiau. Jeigu mums yra gerai ir esame ramūs – formuojame analogišką aplinką. Kaip ir minėjau – viskas surišta. Taip pat tie dalykai veikia ir atvirkščiai. Patekome į chaotišką aplinką – pradedame nerimauti. Jeigu pradedame nerimauti – kuriame chaosą.
Balansas
Mūsų gyvenime viskas savaime susibalansuoja ir išsilygina. Mes esame tai – kur mes esame. Aplinka – tai mes, o mes – tai aplinka. Taip pat mes esame tai – su kuo mes bendraujame. Viskas turi stiprų abipusį ryšį. Visą tai galima palyginti su tokiu reiškinių kaip lašas rašalo stiklinėje vandens ir lašas vandens rašalų stiklinėje. Rezultate viskas susibalansuos pagal realiai turimą situaciją. Rašalas taps vandens dalimi arba vanduo taps rašalu.
Dabar tą patį dalyką pavaizduosiu realiame pavyzdyje. Jeigu kultūringą ir ramų žmogų patalpinti į triukšmingą kompaniją, po kurio laiko tas žmogus pradeda su tokia kompanija susilieti. Toks žmogus atkartoja frazes ir veiksmus, visapusiškai stengiasi būti panašus, kad jį priimtų. Viskas veikia ir atvirkščiai. Jeigu triukšmingą ir impulsyvų žmogų patalpiname į ramią kultūringą kompaniją – po kurio laiko jis taps tų žmonių dalimi.
Manau čia galima paminėti „baltosios varnos“ efektą. Dažniausiai (pasąmonėje) niekas nenori išsiskirti iš kitų. Žmogus nori, kad jį priimtų kaip savą. Todėl įvairiausiais būdais prisitaiko. Aišku, yra ir išimčių, bet dažniausiai galime stebėti tik prisitaikymo prie tam tikros bendruomenės reiškinį. Nors jeigu žmogus yra stiprus – jis vienas gali įtakoti visą bendruomenę. Šitas variantas pasitaiko retai, bet yra absoliučiai realus.
Impulsyvumas ir skubėjimas
Impulsyvumas – (plg. impulsas) – polinkis veikti iš karto, po pirmos paskatos (impulso), nesvarstant, negalvojant. Dažniausiai tai yra emociškai nestabilūs žmonės, kuriems sunkiai sekasi planuoti ateitį. Toks žmonių tipas pasižymi „elgesio iškrovomis“ kai juos veikia tam tikra aplinka ir atsiranda prieštaravimai jų sprendimams. Smarkiai nesigilinsime, bet supraskime tai, kad impulsyvumas – nėra geroji žmogaus savybė.
Labai artimas impulsyvumui dalykas – skubėjimas. Tai yra dar vienas negatyvus reiškinys, kuris yra visiškai nesuderinamas su ramybe. Skubant pradedame veikti impulsyviai. Taip pradedame kurti chaosą. Kuo didesnis mūsų veiksmų greitis – tuo mažesnė esamos situacijos kontrolė. Kuo mažiau kontroliuojame situaciją – tuo labiau prarandame ramybės jausmą.
Jeigu trumpai – sustokime, ramiai pagalvokime ir padarykime darbą neskubant. Turėsime žymiai geresnį rezultatą.
Pradėkime kurti…
Mes jau suprantame, kad ramybė yra teigiamas dalykas. Žinome, kad tai savotiška sėkmės paslaptis. Esame suformavę mintį, kad reikia stengtis ieškoti ramybės, bendrauti su stabiliais žmonėmis. Dabar pakalbėsime apie tai, kaip pačiam išlikti ramiam ir kaip išmokti kurti tą pačią ramybę. Supraskime tai, kad niekada nepasieksite gerų rezultatų vien „imdami“ iš kitų. Reikia ir pačiam įdėti darbo. Čia galima paminėti ir traukos teoriją, kurioje yra tikrai labai įdomių dalykų. Būtent tą momentą, kur kalbama apie tai, kad geri dalykai traukia gerus dalykus. Taip pat ir atvirkščiai – blogi veiksmai traukia negatyvą.
Įsivaizduokime tai, kad mes jau pradėjome vengti kontaktų su chaosą formuojančiais žmonėmis. Nemažai darbo įdėjome valdant savo emocijas. Impulsyvumas ir greitis irgi dalinai yra suvaldyti. Toliau – reikia išmokti dar kelių dalykų. Tikrai labai svarbių…
Susitaikymas
Pirmas ir turbūt svarbiausias – reikia išmokti susitaikyti. Kartais mes negalime per trumpą laiką kažkaip įtakoti susiformavusios situacijos. Mes galime pykti, mes galime pergyventi, bet būtent tuo laiku mes negalime situacijos pakeisti. Geras pavyzdys – automobilinis „kamštis“ (eilė). Dažniausiai mes negalime momentaliai to pakeisti. Galime spausti signalo mygtuką, galime mirksėti šviesomis ir rėkti, bet tas nieko nepakeičia. Tokie veiksmai gali tik auginti chaosą. Reikia susitaikyti ir išlaukti. Situacija yra tokia, kokia ji yra. Kažką keisti yra vėlu, nes veiksmas jau vyksta. Tokia yra realybė ir ją reikia priimti. Tuo laiku galima pasiklausyti muzikos, žinių ar audio knygos. Tas duos tikrai daugiau naudos.
Išmokime atleisti
Atleisti, dovanoti ir paleisti – sekantis stiprus dalykas. Kartais mūsų vidinis „aš“ kelia triukšmą ir prieštarauja susiklosčiusiai situacijai kaip niekada. Emocijos liejasi iš visų pusių, mums skauda, mes pykstame, bet vėl gi – ar yra racionalu skelbti karinę padėtį? Įsivaizduokime, kad Jus kažkas užkabino parduotuvėje ir dar išvadino pačiais „gražiausiais“ žodžiais. Toks momentas dažniausiai generuoja nepaaiškinamus veiksmus. Mes pradedame veikti impulsyviai (o apie tai mes jau kalbėjome). Tokiu atveju yra du variantai. Pirmas – skandalas, muštinės, apsauga ir sugadinta nuotaika. Kitas – atleisti. Tam žmogui, kuris Jus užkabino – jau blogai. Jis pajautė diskomfortą ir prarado vidinę ramybę. Tuo laiku Jūs stenkitės to nedaryti. Pamėginkite veikti atvirkščiai – nusišypsokite ir atsiprašykite. Kartais tokie dalykai išbalansuoja žmogų dar labiau.
Aukščiau paminėtas atvejis – veikia tik tada kai Jūs tikrai esate nekaltas. Jeigu pilnai suprantate, kad negatyvią situaciją suformavote Jus, kaip joje veikti manau ir taip aišku. Tas irgi duoda impulsą pamąstymui. Ar Jūs esate teisus. Reikia žiūrėti į situacijas blaiviai ir su šviesiu protu. Negalima specialiai daužyti žmonių parduotuvėse ir už tai jų atsiprašinėti…
Šaltakraujiškas mąstymas ir realus situacijos suvokimas
Prieinu savo mėgstamiausią temą. Tai realybė, tikrovė ir tiesa. Gyvenime nuolat pasitaiko situacijų, kai į Jūsų ramybę braunasi kiti. Kad išlikti ramiam ir geros nuotaikos (o tas labai įtakoja Jūsų gyvenimo kokybę) – reikia mąstyti „aštriai“ ir šaltakraujiškai. Reikia išmokti sakyti žmonėms žodį „ne“. Kartais atsisakyti kažko to, ko Jūs labai norite. Realus situacijos suvokimas ir tolimesnis (apgalvotas) veiksmų planas – kelias į sėkmę. Nereikia savęs gailėti ir verkti koks yra sunkus gyvenimas. Reikia tiesiog realiai vertinti situacijas ir imtis veiksmų.
Sudedame taškus…
Pabaigai norėčiau akcentuoti tam tikrus momentus. Pasikartosiu, kad ramybė – tai sėkmės paslaptis. Kai esi ramus ir stabilus – nedarai klaidų (arba darai, bet žymiai mažiau). Mažiau klaidų – geriau sekasi. Skubėjimas ir ramybė – sunkiai suderinami dalykai. Kurdamas ramybę – trauki prie savęs žmones, esi įdomus kitiems. Kovokime su impulsyvumu, kalbėkime ramiai, nemojuokime rankomis. Ramus elgesys – adekvataus ir protingo žmogaus požymis. Ramybė teigiamai veikia mūsų organizmą. Kuo mažiau streso – tuo geriau mūsų kūnas jaučiasi.
Medžiaga: Andrej Galin. Nuotraukos: Aras Radevičius.
Susitaikymas – turbūt sudėtingiausias momentas. To dalyko reikėtų mokytis labai ilgai. Tekstas stiprus. Lauksim panašių medžiagų.