Šiuolaikinis jaunimas

Šiuolaikinis jaunimas – tai tema neturinti dugno. Dažniausiai ji yra skaudi ir nemaloni. Santykiai tarp vaikų ir tėvų – atskiras mokslas. Kažkodėl tik ne visi tėvai nori tą mokslą pažinti. Kaip rašiau savo medžiagoje apie informaciją – jos (informacijos) yra pilna. Tik reikia turėti noro ją surinkti ir apdoroti. Tuo labiau, kad visa ta informacija yra pasiekiama vieno mygtuko paspaudimu. Nors iš kitos pusės – prie ko čia informacija?… Sąžiningai pagalvojus – tos informacijos čia ne tiek daug ir reikia. Daugiau reikalingas noras dirbti. Noras atlikti juodą darbą. Šitoje vietoje labai norėčiau temą papildyti. Šiuolaikinis jaunimas ir šiuolaikiniai tėvai. Būtent tėvai. Daug kas priklauso nuo mūsų pačių. Nuo mūsų pačių ir pačioje pradžioje…

• 

• 

• 

• 

• 

Pamėginsime trumpai „praskristi“ per viską tą, dėl ko mums skauda, kai žiūrime į šiuolaikinį jaunimą (vaikus ir paauglius). Kartais norisi tiesiog užmerkti akis ir nematyti to kas vyksta. Tačiau viskas tai kas vyksta – yra žiauri realybė. Su ja galima susitaikyti arba kovoti. Nors kova – nelabai teisingas žodis. Bet esmė lieka panaši – reikia atlikti darbą. Tad pradedam.

Veidrodis…

Vaikas – tai tėvų veidrodis. Čia yra faktas, kurį mano žmona yra patvirtinusi turbūt kelis tūkstančius kartų. Ji anksčiau dirbo vaikų darželyje. Ten į šitą temą kartais žiūri kaip į savotišką pramogą. Auklėtojos stebi vaikus ir mato kas yra kas. Nieko nereikia įrodinėti – viskas yra savaime aišku. Pasakysiu daugiau. Mano mama pradirbo vaikų darželyje iki pat pensijos. Visas jos gyvenimas – vaikai. Mūsų vaikai – tai mes. Tai yra būtent tai, ką mes į juos įdedame.

Aplinka

Kokie bus vaikai – priklauso tik nuo mūsų pačių. Pradžioje – taip. Ką įdedame – tą ir gauname. Toliau yra sudėtingiau. Atsiranda aplinka – tai vaikų darželis, mokykla, draugai ir kiti išoriniai vaiką įtakojantys faktoriai. Šitame etape darbo turi būti įdėta dar daugiau. Reikia sudominti, paaiškinti, nuteikti ir apsaugoti. Taip pat labai svarbus dalykas – reikia duoti veiklos. Būtent tos veiklos, kuri patinka Jūsų vaikui. Jokiais būdais negalima versti kažką daryti. Turiu omeny reikalauti užsiimti muzika, šokiais arba panašiais dalykais (tuo kas vaikui nepatinka). Kaip duoti vaikui būtent tos „teisingos“ veiklos? Yra du variantai – pastebėti arba sudominti. Pastebėti tai, kas labiausiai jam patinka arba sudominti kažkokiu visiškai nauju dalyku. Tada patikrinti tuos dalykus laiku. Kitaip sakant – ar po kelių dienų jam tas dar bus įdomu. Atsiranda veikla – dingsta įvairios bėdos.

Vaikui reikalingi abu tėvai

Vaikui reikalingi abu tėvai. Šitas momentas yra labai svarbus. Abu tėvai turi būti šalia vaiko. Ką aš turiu omeny? Kad tėvai nors gyventų kartu… Dabar populiarus modelis – tėvas Norvegijoje arba Anglijoje, o mama su vaiku namuose. Arba dar geresnis variantas – susibėgo, prigamino ir išsiskyrė. Kaip Jūs manote? Ar tas yra gerai? Nepamirškime, kad vaikas – tai pats tiksliausias pasaulyje kopijavimo aparatas. Jis mato tai, ką mato. Ir kas toliau? Nieko. Vaikas ir toliau sėkmingai augs ir mokysis. Tik laikas tiksės… Tiesiog jo gyvenime atsiras labai daug tuštumos, kurios jis neturės kuo užpildyti. Problemos prasidės vėliau. Tik kai jos prasidės – bus jau vėlu.

Noriu atsiprašyti jeigu kažką įžeidžiau aukščiau pateiktais pavyzdžiais, bet tuos dalykus patvirtins bet koks kitas adekvatus žmogus. Jeigu niekas ir nepasakys – tai pajausite patys. Tik, kaip minėjau – bus jau vėlu. Taip jau yra.

Lengviausi keliai

Mes visą laiką pasirenkame lengviausius kelius. Tai yra normalu. Žmonės visą laiką stengiasi pasiekti rezultato investuojant minimumą pastangų. Tai yra gerai. Atsiranda nauji dalykai, automatizuojami procesai, sunkius fizinius darbus pradeda atlikti robotai. Tačiau yra vienas „bet“. Santykiuose tas negalioja. Nei vyro ir žmonos modelyje, nei vaiko ir tėvų. Pasirenkant kažkokius lengvus kelius – kasame sau duobę ateityje (atitolinam problemas). Kad būtų lengviau suprasti – sumodeliuokime pavyzdį.

Mobilieji įrenginiai, kompiuteriai ir nevaldoma informacija. Vienas iš pačių lengviausių būdų užimti vaiką – duoti jam telefoną arba pasodinti prie kompiuterio. Tada atsiranda visas kalnas laiko. Galima nuveikti tikrai nemažai įdomių dalykų. Sutvarkyti daug svarbių reikalų. Labai geras būdas, bet jis turi pasekmes. Finale tas rezultatas yra toks kartus, kad aplamai norėsis išvažiuoti iš miesto ir visiškai atsisakyti civilizacijos. Telefonas arba kompiuteris tampa vaiko gyvenimu. Jaunimas mato gyvenimą ne lauke, prie ežero arba miške, o pro telefono ekraną. Ir mato tai, ką jam siūlo tinklas. Tėvai tos informacijos dažniausiai nevaldo. Pasakysiu daugiau – net negali to niekaip įtakoti. Šitas momentas taip pat reikalauja nemažai darbo.

Savo akimis mačiau kaip vaikai isteriškai kovoja už telefonus ir vietą prie kompiuterio. Tėvai dažniausiai naudoja įvairias „prekybos“ schemas. Tai reiškia, kad vaikas gauna telefoną tik tada, kai paruošia namų darbus. Už išplautus indus – valanda laiko prie kompiuterio. Septynetas iš matematikos metų pabaigoje – naujas „iPhone“. Viskas tai yra neteisingai. Tačiau kaip kitaip? Jeigu rimtai – sunkiai įsivaizduoju. Mobilieji telefonai ir kompiuteriai tėvų ir klasiokų (draugų) rankose – neišvengiamas dalykas. Kaip priversti šiuolaikinį jaunimą „išlipti“ iš tinklo? Dar nemačiau turbūt nei vieno garantuotai veikiančio būdo…

Kad ištrauki vaiką iš tinklo (interneto) – yra keli būdai. Pirmiausia – stenkitės patys rodyti atitinkamą pavyzdį. Sekantis žingsnis – suraskite įdomų užsiėmimą. Keliaukite. Tiesiog spontaniškai susiruoškite ir išvažiuokite į parduotuvę ar į kitą vietą. Arba prie artimiausio ežero. Kad ir vėlai vakare. Pasivaikščiokite su žibintuvėliais. Tas ir Jums bus naudinga prieš miegą. Stenkitės internetą naudoti tik informacijai ieškoti. Kaip savotišką enciklopediją. Mes puikiai suprantame, kad visiškai neapribosime vaikus nuo to. Tad visiškai ir nereikia. Nepamirškime kokiame amžiuje gyvenam. Tiesiog naudokime viską tai tada kai reikia ir taip kaip reikia.

Kas yra blogai ir kas yra gerai

Auklėjimas. Banalus paprastų dalykų paaiškinimas. Mes visi žinome, kad laiko nuolat yra mažai. Tačiau pokalbiams su vaikais jo reikia skirti kuo daugiau. Yra klausimas – čia pat turi būti pokalbis. Vėliau jau bus neaktualu. Reaguoti reikia čia pat. Kalbėkitės ir rodykite pavyzdžius. Viską detalizuokite ir kartokite po kelis kartus, kad nebeliktų klausimų.

Leiskite pajausti atsakomybę. Parodykite vaikams, kad šitame pasaulyje ne viskas yra taip lengva kaip mes galvojame. Šiuolaikinis jaunimas yra labai išlepintas. Viskas yra atleidžiama ir pamirštama. Tai neturi būti. Kartais yra labai gerai leisti vaikui „įklimpti“ į blogą situaciją. Savaime aišku – Jums prižiūrint. Mūsų pačių klaidos – kartais yra geriausios pamokos. Jeigu žodžiai nepadeda – leiskite užlipti ant grėblių. Skamba žiauriai, bet kartais tik tokie dalykai padeda. Reikia išlikti griežtam ir būtinai detaliai aiškinti kodėl taip yra. Kodėl tai kas yra padaryta – yra blogai.

Supraskite – jeigu tame procese nedalyvausite Jus – jame gali sudalyvauti kažkas kitas. Ar tai bus naudingi pavyzdžiai – didelis klausimas. Ar tai bus gera informacija – niekas nežino. Reikia aiškiai suprasti, kad nieko nėra šiaip sau. Visur reikia investuoti. Vaikai – nėra išimtis. Kuo daugiau įdėsite į tą „taupyklę“ dabar – tuo ramesnė bus Jūsų senatvė.

Ką mes matome dabar?…

Sportinis kostiumas, tris juostelės ant kelnių ir „kapišonas“ ant galvos. Keiksmažodžiai, rėkavimas ir muštinės. Jėgos demonstracija. Hierarchija. Kas turi garsesnę nešiojamą kolonėlę – tas ir geresnis. Vaikai matuojasi pas ką „aštresni“ žodeliai muzikoje. Gadinti svetimą turtą ir išlikti nepastebėtam – pramoga. Šiukšlinti ir teršti – madinga. Pažeminti mergaitę – būtinybė… Kodėl?… Kas yra negerai su Jumis? Iš kur tiek pykčio ir neapykantos? Agresija, noras sulaužyti, sudaužyti ir paimti tai kas tau nepriklauso… Dar blogiau, kad tėvai kartais ir padaryti kažką bijo. Juk yra toks supratimas kaip „vaikų teisės“…

Ką mes darome, kad būtų kitaip?

Dažniausiai mes labai stengiamės. Norime kažką pakeisti. Stengiamės kažką pasiekti. Tačiau ar ten mes stengiamės? Ar mes darome tai ką reikėtų daryti? Darbas, pinigai, daiktai. Daugiau, geriau, patogiau. Mes esame labai prisirišę prie materialinių dalykų. Kuo toliau – tuo labiau. Sutinku, kad tai pakeisti yra nelengva. Tokia yra mūsų aplinka. Mes turime dirbti. Tik ar mums reikia tiek kiek mes bandome gauti?..

Kitais žodžiais – mes užsiimame ne tais dalykais, kuriais reikėtų užsiimti. Stebimės, kad vaikai greitai auga. Tada pykstame, kad vaikai nesiklauso ir savivaliauja. Leidžiame laiką kažkur „ten“, nes labai reikia (darbas, problemos, bėdos), o vaikai įgauna patirtį gatvėje arba internete. Pavargę po darbo ateiname namo ir „atkemšam“ alaus. Vėliau stebimės – kodėl vaikas domisi alkoholiu. Taip, taip… Alus gi nėra kažkas baisaus? Taip, tęskite taip ir toliau, o aplinka Jums tik padės…

Sustokite ir pagalvokite. Juk tai yra Jūsų vaikas (gal net keli vaikai). Dėl ko Jūs auginate juos? Kam? Nežalokite! Skirkite dėmesio. Padarykite ką nors gero. Nors po vieną gerą dalyką kasdien. Pradėkite nuo menkiausių smulkmenų. Pasakokite kažką. Parodykite vaikui kasdien kažką naujo. Tereikia tik vieno gero darbo kasdien. Tegul tai bus 20 minučių laiko. Bet tos minutės bus…

Apibendrinimas

Įsijaučiau. Noriu dar kartą atsiprašyti jeigu kažką įžeidžiau. Tačiau labai sunku yra susitaikyti su tuo ką matau. Sutinku, yra ir gerų pavyzdžių. Nenoriu pasakyti, kad viskas yra taip blogai. Tačiau ir pasidžiaugti esama situacija negaliu. Šitas straipsnis – tai mano įgarsintos mintys ir kvietimas veikti. Skirti vaikams laiko ir atlikti nors po vieną gerą darbą kasdien. Vaikų darželio ar mokyklos tikrai nepakanka. Turite duoti patys. Niekas taip nepaaiškins kaip Jūs. Jūsų vaikui reikia Jūsų…

Medžiaga: Andrej Galin. Nuotraukos: Juan Pablo Serrano Arenas iš Pexels.