Svajonės, norai ir tikslai

Labai dažnai apie kažką svajojame. Kažko stipriai norime. Užbrėžiame sau tikslus. Kartais net bandome kažką daryti. Kai pradedame veikti – labai dažnai sustojame pačioje kelio pradžioje. Pagalvojame ir suprantame, kad jau to nebenorime. Tada pradedame svajoti apie kažką kito. Taip viskas sukasi ratu. Yra žmonių, kurie išvis nežino ko nori. Jų galvose – absoliuti mišrainė. Daug kas nežino kas yra noras ir kas yra tikslas. Jau nekalbu apie svajones…

Šitame straipsnyje pamėginsime suprasti kas yra kas. Svajonės, norai ir tikslai. Kuo tie dalykai skiriasi ir kaip jie visi kartu veikia. Kokios yra įmanomos variacijos. Panagrinėsime kas yra tikra ir kas yra „įskiepyta“ kitų žmonių. Taip pat dar panagrinėsime vieną labai įdomų reiškinį, kai žmogaus tikslas yra procesas (tam tikras veiksmas). Skamba keistai, bet eigoje viskas paaiškės. Pradedam.

Svajonės

Nuo svajonių viskas prasideda. Labai jau „rožinis“ tas dalykas. Nemėgstu to žodžio, tačiau pats dažnai svajoju. Tai yra realu ir nuo to niekur nepabėgsi. Mes visi svajojame. Įsivaizduojame save jaukiuose namuose, matome save su mums įdomiais žmonėmis. Mintyse kažkur keliaujame po pasaulį. Valgome skaniausią pasaulyje tortą arba vadovaujame didele įmone. Svajonės gali būti pačios įvairiausios. Kaip ir minėjau – būtent nuo jų viskas ir prasideda. Tai yra minčių šaltinis. Tai yra savotiška idėja.

Pirmas signalas – dažnis. Jeigu mes dažnai pradedame svajoti apie vieną ir tą patį dalyką – tai reiškia, kad greitai pradėsime transformuoti savo svajonę į norą arba tikslą. Tačiau prieš tai, adekvatus žmogus praleis savo svajonę pro „realybės filtrą“. Tai reiškia, kad mintį reikia įvertinti. Šitame pasaulyje viskas turi savo kainą. Reikia sau sąžiningai atsakyti – ar aš pasiruošęs tą kainą mokėti. Taip pat yra gerai svajonę „pamarinuoti“. Reikia duoti sau ir savo svajonei laiko. Galima detaliai aprašyti ją užrašų knygoje. Po kelių dienų – paskaityti. Jeigu užrašai nepasirodė keistais, galima pagalvoti apie tokios svajonės realizaciją.

Norai

Noras, palyginus su tikslu – turi mažesnį svori. Tai du skirtingi dalykai. Prie norų labiau priskirčiau egoistiškas mintis. Mes užsinorime pasivaikščioti arba nuvažiuoti į kiną. Galime užsinorėti prabangių atostogų saloje. Noras neturi savyje tos taip vadinamos „ugnies“. Žmonės gali norėti ir labai didelių dalykų. Tačiau tie dalykai nebus konkrečiais tikslais. Noras – santykinai „pigus“ dalykas.

Kada svajonė virsta noru? – Tada, kai mes suvokiame, kad mes tikrai kažko norime. Mes žinome ko norime. Sakome sau, kad mums tikrai to reikia ir esame pasiruošę kažką paaukoti, kad tai gauti. Tačiau ryšis tarp svajonės ir noro – nėra labai dažnas dalykas. Svajonės dažniausiai virsta konkrečiais tikslais. Norai atsiranda spontaniškai. Noras turi mažesnį svorį palyginus su tikslu. Viskas labai priklauso nuo to, apie ką mes svajojame. Jeigu mes gulime lovoje ir svajojame apie tai, kaip mes maudomės karštoje vonioje – tokia mintis greitai transformuosis į paprasčiausią norą išsimaudyti. Visai kitas reikalas yra tada, kai mes tris metus iš eilės svajojame apie tai, kaip mes dainuojame koncertų salėje priešais tūkstantį žmonių. Tokia svajonė transformuojasi į tikslą.

Tikslai

Tikslas – tai veiksmas, kuris kažką stipriai keičia. Patį save, kitą žmogų ar net visuomenę. Tikslas – tai dideli pokyčiai. Kaip ir minėjau aukščiau – tai mintis su „ugnimi“. Kaip teko pastebėti, tikras tikslas (palyginus su noru) – labiau „altruistinis“ dalykas. Norų dažniausiai turime labai daug, o tikslą tik vieną ar kelis. Čia pat galime pastebėti ir laiko faktorių. Jeigu tikslas – tai dideli reikalai, tai jie „automatiškai“ reikalauja daugiau laiko. Kitaip tariant, tikslui pasiekti dažniausiai reikia nemažai laiko.

Tikslas – tai stiprus stimuliatorius. Jis priverčia žmogų anksti keltis, kažkur važiuoti, kažką daryti, ieškoti informacijos. Kartais tikslas gali ir kankinti. Žmonės negali ramiai užmigti. Nuolat pastiprina save svajonėmis apie rezultatą. Galvoje nuolat verda planai. Milžiniškais kiekiais renkama ir apdorojama informacija.

Tikslai turi stipresnį ryšį su svajonėmis. Daugiau tikėtina, kad svajonė taps žmogaus tikslu negu eiliniu noru. Kaip ir minėjau – norai generuojasi labai dideliais kiekiais. Pateiksiu labai paprastą pavyzdį. Prekybos centras. Jeigu apeiti kelias parduotuves iš eilės – dešimtukas „noriu“ garantuotas. Tačiau tai nėra tikslas. Žmogus nesvajoja apie tai kaip jis valgo sriubą. Jis jos užsinori, pasigamina ir pavalgo. Svajonė gali tapti tikslu, jeigu joje yra nors nedidelė dalis realybės. Toliau – viskas priklauso nuo mūsų pačių.

Kai tikslas yra tiesiog procesas

Žadėjau paminėti labai įdomų modelį, kai žmogaus tikslas – yra pats tikslo siekimo procesas. Skamba gal keistokai, bet tokį dalyką teko labai dažnai stebėti pačiam. Įsivaizduokime, kad žmogus kažko labai stipriai užsinorėjo. Ilgai svajojo, jo svajonė tapo tikslu. Tada prasideda procesas. Žmogus kažko ieško, domisi, analizuoja, renka informaciją. Namuose vyksta karštos diskusijos apie viską tą. Ryte žmogus anksti keliasi, vėl kažkur važiuoja, su kažkuo tariasi, renka informaciją, ją sistematizuoja. Vargsta kasdien. Eina su tuo miegoti ir su tomis mintimis keliasi ryte. Galų gale – pasiekia tikslą. Tačiau tuo viskas ir baigiasi. Žmogus gauna teigiamą rezultatą ir jam tas daugiau nebeįdomu. Svarbiausia, kad po kurio laiko jis viską pradeda kartoti vėl. Jam yra įdomus pats tikslo siekimo procesas.

Skamba tikrai keistai, tačiau tokie dalykai tikrai egzistuoja. Savo akimis mačiau kaip žmonės „dega“ ir yra varomi idėja lyg aukščiausios rūšies kuru. Gal aš neteisingai tą viską interpretuoju, bet galiu pasakyti, kad tose situacijose įžvelgdavau tikrai ne kažkokius greitus norus.

Kai tikslą Jums „įskiepija“

Įmanomas ir toks variantas, kad tikslais virsta svetimos svajonės. Dažniausiai tas vyksta dėl pavydo ar nuolatinio žmogaus programavimo. Svetimo tikslo siekimas dažniausiai neatneša daug malonumo. Labai dažnai, įdėjus nemažai pastangų, žmonės suvokia, kad tai yra ne jų tikslas. Toliau – nusivylimas, savęs ir kitų kaltinimas. Mintyse galima labai stipriai „užsipainioti“. Galima pagauti labai galingą „virusą“ ir sirgti juo ilgą laiką. Tačiau tas nebus Jūsų. Tas nebus skirta Jums. Dėl to daug kartų reikia savęs paklausti: „Ar man to tikrai reikia“. Taip pat yra svarbu tą klausimą iškelti dar svajonių stadijoje.

Apibendrinimas

Svajonė – tai kas saldu. Tai kas mūsų galvoje, bet dar nėra veiksmas. Noras – momentinis, greitas ir mažą svorį turintis dalykas. Jų gali būti daug ir ne visus juos mes ketiname įvykdyti. Tikslas – stiprus ir konkretus dalykas. Planas kažką keisti arba keistis. Tai veiksmas reikalaujantis daug laiko ir pastangų. Tad svajokime ir filtruokime svajones. Atskirkime tai, ko mums tikrai reikia. Kas yra realu ir kas nėra realu. Formuokime tikslus ir siekime juos. Savo tikslus…

Medžiaga: Andrej Galin. Nuotraukos: Johannes Plenio Pexels

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *