Užrašų knygos ir rašikliai

Paprastos, popierinės užrašų knygos. Tai jau praeitis? Gal labai senamadiška? – Nepasakyčiau. Visą atskirą straipsnį noriu skirti būtent joms – toms senamadiškoms užrašų knygoms. Jeigu dar tiksliau – noriu pasidalinti tuo, kaip jos man padeda „šukuoti“ mintis. Taip pat būtinai paliesiu ir gerų rašiklių temą. Tai yra labai svarbu. Pradedam…

Skaitmena ir analogas

2019 metų pabaiga. Kompiuteriai, internetas, greitis, milžiniški duomenų kiekiai. Informacijos prieinamumas, patogumas ir paprastumas visur. Mobilieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai, išmanieji laikrodžiai – dabar viskas juose. Maži įrenginiai, kurie mums supaprastina (palengvina) gyvenimą. Jie yra visur. Surinkti (įrašyti) informaciją dabar yra labai paprasta. Nesvarbu, garsas tai ar vaizdas. Net tekstą galima rašyti paprasčiausiai diktuojant jį telefonui. Patogu? – Taip. Informaciją galima greitai perduoti draugui, parodyti žmogui kuris gyvena kitoje pasaulio pusėje. Lyg ir viskas gerai, bet kažkas yra ne taip.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad popierinės užrašų knygos pralaimi prieš išmaniuosius įrenginius. Tačiau kadangi nusprendžiau apie tai net atskirą straipsnį parašyti – reiškia čia kažkas yra. Tikrai taip, yra. Toliau bandysime įžvelgti tuose dvejuose dalykuose teigiamus ir neigiamus momentus.

Būkime realistais ir supraskime, kad skaitmenos mes tikrai neišvengsime. Ji buvo, yra ir bus. Kadangi tuo naudojasi visi ir tas yra tikrai patogu – ateitis aiški. Prie ko čia užrašų knygos, jeigu išvados jau kaip ir padarytos? Pabandysiu tiesiog papasakoti apie užrašų rašymą ranka. Paprastoje užrašų knygoje ir su senu geru rašaliniu rašikliu. Tiesiog kaip tą darau aš ir ką gero tas dalykas man duoda.

Įdarbinam smegenis

Rašant ranka, galva (smegenys) dirba visiškai kitaip. Galvoje formuluojama mintis, tuo laiku ranka ją rašo ant popieriaus, o akys viską iš paskos tikrina. Taip mes parašome tekstą ne tik ant popieriaus, bet ir įrašome jį sau į pasąmonę. Tas labai padeda sistematizuoti mintis. Viskas kas yra daroma neskubant ir su tam tikromis pastangomis – galvoje atsideda visiškai kitaip. Vėliau tas viskas turi savotišką „grįžtamąjį“ efektą. Tai reiškia, kad per popierių ir rašalą užprogramuotos mintys grįžta iš pasąmonės jau kaip konkreti instrukcija ar veiksmų planas.

Vertė ir unikalumas

Ranka rašyti užrašai turi didesnę vertę. Tą sunku paaiškinti, bet pamėginsiu. Pirmas dalykas – tai pastangos ir investuotas laikas. Suformuluoti ir tvarkingai ant popieriaus išdėlioti mintis užima laiko. Kalbant apie pastangas, dažniausiai stengiamės rašyti taip, kad nors patys po to galėtume viską perskaityti. Klaidas ant popieriaus taisyti žymiai sudėtingiau. Reikia tiesiog užbraukti ir parašyti naujai. Tas atrodo negražiai, todėl mes stengiamės rašyti teisingai. Galvojame apie gramatiką ir stilistiką. Rašant tekstus ant kompiuterio, klaidų taisymą galima patikėti pačiam kompiuteriui. Bet tai padarys jis – kompiuteris. Rašant ant popieriaus – dirba Jūsų galva. Parenka žodžius, ieško sinonimų, bando prisiminti rašybą. Dėl tokių dalykų ir keičiasi „popierinės“ informacijos vertė.

Kitas momentas. Jeigu kažkam pasakyti, kad Jūs rašote„BLOG’a“ arba filmuojate „VLOG’ą“ – Jūs nieko nenustebinsite. Beveik visi jau tai daro. Amerikoje net šunys jau turi asmeninius puslapius. Tačiau jeigu kažkam parodysite gražiai surašytą užrašų knygą – efektas garantuotas. Taip, nuomonių gali būti pačių įvairiausių. Gali būti ir juoko. Nepamirškime to, kad tie kurie iš kažko juokiasi – dažniausiai patys tyliai pavydi. Pateiksiu pavyzdį. Kartais parodydavau žmonėms (kaip jie sakė) – „keistus dalykus“. Vėliau, pats savo akimis pamatydavau kaip jie darė tą patį ir pasakojo kitiems kokį malonumą jie iš to jaučia.

Malonumas

Rašydamas idėjas, mintis ar net kažkokius juodraščius į gražią užrašų knygą, dar ir su brangiu rašaliniu rašikliu – jaučiu didelį malonumą. Tas kas suteikia malonumą – atsideda galvoje dar geriau. Visą laiką yra malonu prisiminti gerus, šiltus dalykus. Malonu ne vien kažką rašyti, bet ir stengtis tai daryti gražiai. Tikrai yra smagu, kai matai kaip gražėja tavo raštas ir mažėja užbrauktų raidžių ar sakinių.

Kontaktas – svarbus dalykas. Rašant užrašų knygoje mes liečiam rašiklį ir pačią užrašų knygą. Tai yra žymiai maloniau nei „barškinti“ į klaviatūrą. Dažniausiai mes ir taip visą dieną ją daužom pirštais. Prisilietimas prie popieriaus – tai savotiškas poilsis. Asmeniškai mane tokie dalykai atpalaiduoja.

Informacijos išsaugojimas

Trumpai grįžkime prie skaitmeninės ir ranka rašytos informacijos vertės. Užrašų knyga, bloknotas ar net pats tikriausias dienoraštis – gali būti saugiai paslėptas namuose. Perduotas vaikams arba net anūkams. Tai tikras, „gyvas“ daiktas. Skaitmeninė informacija yra neapčiuopiama. Dažniausiai kažko vertas yra tik pats duomenų kaupiklis. Informaciją įrašytą į diską neįmanoma pamatyti be pagalbinių prietaisų ir elektros. Užrašų knygai nereikia programų, kažkokių papildomų įrenginių ir elektros. Atveri puslapį ir skaitai.

Saugiai padėtas rankraštis gali išlikti ilgiau negu skaitmeninė informacija. Suprantama, kad gaisras naikina viską – ir popierių ir techniką, bet išsaugoti ranka rašytą tekstą yra paprasčiau. Skamba keistai. Pabandysiu paaiškinti.

Informacijos „mirties“ priežastys

Užrašų knyga – jau šimtas metų (realiai – žymiai daugiau) kaip ir lieka užrašų knyga. Raidės ant lapų tos pačios ir gramatika ta pati. Duomenų kaupikliai (laikmenos) – nuolat keičiasi. Teko pačiam matyti perforuotas duomenų kortas, magnetines juostas (strimerius), penkių ir trijų su puse colių magnetinius diskelius. Mano laiku atsirado ir išnyko lazeriniai diskai. Dabar visur naudojami magnetiniai kietieji diskai ir „FLASH“ atmintis. Jau yra prasidėjusi „debesų“ era. Tai reiškia, kad viską saugome aplamai kažkur tinkle. Savo duomenis patikime saugoti kitiems žmonėms, kurie yra kitame pasaulio kampe.

Nėra žmogaus – nėra ir duomenų. Jeigu dingo žmogus (mirė), dings ir informacija. Slaptažodžiai – dar viena informacijos „mirties“ priežastis. Aišku, dar svarbus dalykas – ar žmogus norėjo (nori) su kažkuo ta informacija dalintis. Taip pat yra atvejų, kai mes patys pamirštame slaptažodžius ir negalime jų atstatyti. Užrašų knygą tereikia saugiai padėti.

Informacijos išsaugojimo būdai ir jos saugumas – labai „delikatus“ dalykas. Tas priklauso nuo daugybės dalykų. Vieną iš jų išskirsiu. Tai mes patys. Viskas priklauso nuo mūsų pačių noro. Bet kokią informaciją galima išsaugoti. Nesvarbu kokioje laikmenoje. Kiek laiko gyvens mintis (noras, idėja) – tiek laiko gyvens informacija. Kartais noro galia yra tokia, kad kai kurie „unikumai“ sugeba išsaugoti rankraščius šimtmečiais…

Pamėginsime apibendrinti

Rašymas ranka – senas, geras (klasikinis) būdas išsaugoti informaciją. Tinka tikrai ne viskam ir ne kiekvienam. Nuotraukos su rašikliu nenupieši. Garso tiksliai neperduosi. Tačiau pamėginti tą perteikti žodžiais – įmanoma. Rašant užrašus (arba dienoraštį) labai gerai darbuojasi Jūsų smegenys.

Rankomis rašytas tekstas daug vertingesnis negu matomas kompiuterio ekrane. Turi savotišką „WOW“ efektą (nustebina kitus).

Asmeniškai man, rašymas rašaliniu rašikliu ant brangaus popieriaus – tikrai didelis malonumas. Savotiškas poilsis ar net hobis.

Užrašų knygos. Nesvarbu kas jose, receptai, dienoraštis, protingos mintys, kažkokių projektų idėjos ar darbų planai – tas lieka gyvais užrašais. Visi girdėjome, kad klasika yra nemirtinga. Užrašų knyga – gražus ir šiltas simbolis, kuris išliks turbūt amžinai.

Turite gerų minčių? – Užrašykite jas ant popieriaus. Mintys virs realybe…

Medžiaga ir nuotraukos: Andrej Galin

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *