Vienatvė – lėta mirtis

Savo užrašuose minėjau apie tokį dalyką kaip ramybė. Tai labai saldus ir šiltas dalykas. Tačiau jis gali būti ir pavojingas. Kaip ir visi dalykai mūsų gyvenime. Labai maža porcija gyvatės nuodų gali išgydyti. Vos didesnė – nužudyti. Tas pats yra ir su noru likti idealioje aplinkoje. Ramybė nustoja būti ramybe tada, kai mes pradedame ja piktnaudžiauti. Ideali aplinka yra nereali. Ji tiesiog neegzistuoja. Kai tik mes pradedame stipriai mylėti save vieną – su vienu savimi ir liekame. Eilinį kartą paliečiu egocentrizmo ir altruizmo temą. Kaip ir minėjau – tai yra visas minčių ciklas, kuris tęsis labai ilgai. Šita tema turi labai daug atšakų. Pamėginsime maksimaliai įsigilinti į kiekvieną. Tiek, kiek tas yra įmanoma.

Ir vėl – balansas…

Aš sutinku, kad galima surasti tokią pusiausvyrą, kai pradedame jaustis gerai. Pradeda sektis ir mūsų „nekankina“ kiti žmonės. Galime neskubant dirbti ir džiaugtis viskuo, ką darome. Su kažkuo bendraujame, su kažkuo atsisveikiname. Tačiau kaip ir visur – yra balansas. Idealus pasaulis tiesiog neegzistuoja. Vistiek reikės atlikti darbą ir kažką paaukoti. Malonumas (laimė) – tai prekė. Gali sunkiai dirbti, kentėti, taupyti ir rezultate tą prekę įsigyti. Taip pat yra ir kitas variantas – galima paimti paskolą. Iškarto gauti malonumą ir vėliau už tą malonumą ilgai mokėti. Su ramybe – viskas tas pats. Nepadirbėsi – jos negausi. Gausi be pastangų – sumokėsi vėliau. Manau nereikia aiškinti kas yra maloniau? Gyventi įsiskolinus – menkas malonumas. Pamėginsiu paaiškinti kodėl (ir kaip) aš ramybę surišu su vienatvę.

Palik mane ramybėje!

Kartais mes norime visus išbraukti. Norime likti patys su savimi. Tokiu būdu mes paimame paskolą ramybei. Mums yra gerai ir niekas mūsų netrukdo. Patys turime save ir tuo džiaugiamės. Mes patys geriausi. Mes suradome tą „dvasinę ramybę“… Tačiau laikas greitai bėga ir mes suprantame, kad tas jau mūsų nebetenkina. Tai yra ne ta prekė kurios mes norėjome. Pasirodo, kad greitas kreditas ramybei įsigyti – buvo didelė klaida. Rezultate gavosi taip, kad tiesiog atsikratėme mums reikalingų žmonių. Mama, tėvas, žmona ar draugai – visi jie mums trukdė gyventi. Neduodavo ramybės. Kažko nuolat mokino, kažką aiškino. Finalas liūdnas. Rezultatas yra neigiamas ir už jį teks mokėti…

Kai akmenys pradeda rėkti…

Mes atsikratome žmonių. Mes gauname ramybę. Gauname greitai. Be investicijos ir darbo. Neišlaikant balanso. Gauname patys save. Gauname vienatvę. Mes jaučiamės lyg būtume panėrę į patį giliausią vandenyną. Pasiekiame dugną. Slėgis, šaltis ir tyla. Tyla tokia, kad pradedame eiti iš proto. Po kurio laiko pradedame girdėti kaip verkia akmenys. Girdime jų rėksmą. Iš kur žinau? Tiesiog turėjau tokios patirties. Ką gali pasakyti žmogus apie obuolį nežinant jo skonio?…

Kai žmogus lieka vienas – jis bando bėgti nuo vienatvės. Bėga ten kur žiūri jo akys. Įvairiais būdais bėga. Bėga vienas, pats nuo savęs. Tačiau, kaip mes žinome – nuo savęs nepabėgsi. Žmogus lieka vien tik su savo „AŠ“ . Liūdna, bet nepamirškime, kad mes nuolat turime galimybę rinktis. Tereikia priversti save padaryti pirmą žingsnį.

Žingsniai

Šituo užrašu noriu tiesiog pasakyti, kad kiekvieną žingsnį savo gyvenime reikia žengti gerai pagalvojus, sąžiningai. Savęs ir kitų neapgaunant. Be iliuzijų ir fanatizmo. Ramybę galima surasti. Ji yra ir ji pas mus ateis savaime. Tikra ir subalansuota. Tereikia ramiai atlikti darbą. Nieko nėra „nemokamai“. Reikia stengtis uždirbti savo ramybei. Vengti „greitos paskolos“. Žmonės kurie nuoširdžiai bando Jums patarti – blogo nenori. Kartais tiesiog reikia išgirsti kažką „neskanaus“. Priimti situaciją tokią, kokia ji yra. Dažnai tenka susitaikyti su realybe. Žinoma, kad norisi tą tikrovę pakeisti, bet kartais to padaryti tiesiog neįmanoma.

Mastykime racionaliai ir tobulėkime. Kartais išklausyti kito žmogaus nuomonės yra labai naudinga. Visi aplink yra tokie patys protingi kaip ir Jus pats. Nebraukime žmonių iš savo gyvenimo. Neieškokime „lengvos“ ir „greitos“ ramybes. Atsargiai, galima likti vienam…

P.S.: Kažkodėl norisi atsiprašyti už tokį keistą tekstą. Jame yra daug palyginimų ir keistų frazių. Jis yra toks, koks jis yra. Parašytas gyvai (ekspromtu). Nežinau ar pavyko perduoti mintį. Kaip ir minėjau – dar ne vieną kartą teks grįžti prie šitos temos. Kažkam šitas straipsnis gali suformuoti nemažai klausimų. Tačiau tik klausimai priverčia mus eiti į priekį.

Medžiaga: Andrej Galin. Nuotraukos: Marcelo Issa Pexels. Pagrindinė nuotrauka: Burst Pexels.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *