Ar yra likimas?

Ar egzistuoja likimas? Jeigu šitą straipsnį smarkiai sutrumpinti, tai jame po šito sakinio liktų tik vienas žodis – „ne“. Žvaigždės, skaičiai, mėnulio fazės ir visa kita mistika niekaip nėra susijusi su žmogaus gyvenimu. Nėra kažkokių stebuklingų (nepaaiškinamų) energijų ir piktųjų dvasių. Tų dalykų bijoti tikrai nereikia. Prakeikimų ir burtų irgi nėra. Yra tas, kas yra. Egzistuoja tik tikri, realūs dalykai. Kad nuraminti visus tikinčius juodomis katėmis ir piktomis dvasiomis – straipsnyje Jums bus atskira dalis (pabaigoje). Pats ant savęs daug ką išmėginau. Pasidalinsiu. Pažadu – bus įdomu.

Gerai, grįžkime ant žemės. Laikysimės tvarkos ir einame paeiliui. Viskas priklauso nuo mūsų pačių. Viskas kas yra mūsų galvomis sugalvota ir mūsų rankomis daroma – tas ir yra taip vadinamas likimas. Toliau pateiksiu vieną sakinį – savotišką pavyzdį, kad būtų lengviau suprasti visą straipsnį. Noriu pabrėžti vieną įdomų faktą. Kažkodėl apie likimą niekada nekalbama teigiamai? Kažkas pasisekė – glostome save. Kokie mes geri ir protingi. Šaunuoliai! Mes čia patys viską… Nesiseka – toks jau tas likimas. Čia jau taip numatyta, kad man nesiseks. Aš čia jau nekaltas. Kažkur girdėti dalykai? Manau, kad taip. Kadangi žmonės likimą dažniausiai kaltina – sakinys skambės taip:

„Aš stengiuosi gyventi teisingai, nieko neapgaudinėju ir nevagiu, bet man visą laiką nesiseka? Mano toks likimas?“…

• 

• 

• 

• 

Aplinka

Straipsnyje apie ramybę nemažai rašiau apie aplinkos įtaką žmogui. Pasikartosiu ir čia. Pamėginsiu nupiešti tą patį paveikslą, tik kitomis spalvomis. Taip pat labai daug naudingos informacijos sudėliojau straipsnyje apie ribas (kurias mes patys sau kuriame). Pamėginsiu daug ką iš tų medžiagų pritaikyti ir čia. Kai kurios medžiagos tampa gan universalios ir labai tinka kitų temų pastiprinimui. Grįžtam prie nesėkmių ir aplinkos.

Jūs esate šitame pasaulyje ne vienas. Aplink Jus sukasi minios kitų žmonių su savo problemomis, bėdomis ir kita Jums nereikalinga informacija. Mūsų smegenys dirba taip, kad mes visą laiką ieškome lengvų išeičių. Mes norime atlikti darbą greitai ir paprastai. Paprasčiausiai tingime. Kai tingime – nuolat stengiamės savo problemomis ir darbais pasidalinti su artimaisiais. Kartais tą darome net nepasakius. Kitais žodžiais „naglai“ kažkam duodame darbo. Dabar pagalvokite kiek svetimų problemų Jūs sprendžiate. Aš nesakau, kad artimiesiems nereikia padėti. Tiesiog yra tokių žmonių, kurie „pakiša“ darbelio. Kartais Jūs to net nejaučiate. Tada problemos, laiko stoka, stresas ir finale galvojate, kad Jūsų yra toks likimas. Nes jau net nebežinote kam visas tas bėdas nurašyti…

Pavydas

Pavydas – vienas iš pačių galingiausių blogių. Jeigu Jums kažkas pavydi ir Jūs dar tą žmogų pastoviai „šildote“ jam skausmingomis temomis – atsargiai. Jums gali sugadinti gyvenimą. Pavydas mėgsta dirbti tyloje. Turiu omeny, kad negatyvūs dalykai „atskrenda“ iš visiškai nesuprantamų krypčių. Dar kitais žodžiais – Jūs galite net nežinoti kas pavydi ir dėl ko. Dar baisiau – galite net nežinoti, kad Jums kažkas pavydi. Tiesiog jaučiate kito žmogaus kenksmingus veiksmus. Kaip tada reaguoja žmogus? Nežinomybė kelia paniką. Žmogus blaškosi, stato žvakes bažnyčioje, meldžiasi ir kaltina likimą.

Suprantama, kad atsekti pavydo loginę grandinę iki pat problemos šaltinio yra labai sunku. Geriausias variantas – tam tikrais atvejais taupyti savo žodžius. Straipsnyje apie informaciją minėjau kelis labai naudingus dalykus. Darome darbą tyliai ir dalinamės tik su artimiausiais. Kitaip tariant – neprovokuokite žmonių.

Kerštas

Kerštas – pavydo brolis. Gal nevisai tiesa, bet pasekmės labai panašios. Kažką įskaudinote – atkasėte karo kirvį. Žmonės dažniausiai niekada nekeršija čia pat ir dabar. Sugalvoja planą, būdą, duoda Jums laiko nusiraminti ir tada pradeda veiksmą. Atsitinka ir taip, kad savo blogo elgesio pasekmes jaučiame net po kelių metų. Tada tai tikrai vyksta „juodoji magija“. Už ką man viskas tai? Ką aš blogo padariau? Kodėl man taip nesiseka? Finale padarom išvadą, kad likimas toks. Tada vėl maldos, žvakės, prašome dievų atleidimo ir visi kiti įmanomi dalykai. Tik atleidimo reikia prašyti to žmogaus, kurį Jūs nuskriaudėte. Aplamai, reikia vengti tokių situacijų. Matote, kad žmogus į Jus žiūri su ugnimi akyse – apeikite. Nebendraukite ir neturėkite su juo reikalų.

Sudėtingos grandinės

Aplink mus dažnai vyksta labai įdomūs dalykai. Mes esame tokie „padarai“, kurie nuolat generuoja ir skleidžia informaciją. Mes sugebame suformuoti tokias sunkias tarpusavyje surištų įvykių grandines, kad finale patys stebimės. Dažniausiai išvis nesuprantame kaip tas galėjo įvykti. Pamėginsiu pateikti pavyzdį. Sumodeliuosiu situaciją.

Jūs dirbate dideliame kolektyve. Bendraudami (per kavos pertraukėlę) kažkam pasakote, kad gerai taisote automobilius. Kažkas susidomi Jūsų veikla, bet nerizikuoja kreiptis į Jus. Pabendravote apie tai ir pamiršote. Žmogus toliau ieško gero meistro, kuris jam suremontuotų automobilio elektroniką. Per kitus sužino gero meistro kontaktus, pradeda rinkti telefono numerį ir skambina Jums. Jūs abu esate smarkiai nustebę. Juokiatės ir nesuprantate kaip tas galėjo atsitikti. Paprasčiausias sutapimas…

Sutapimai

Sutapimai – vienas iš tų atvejų prie kurių prikabinamas likimo lipdukas. Pasikartojantys sutapimai kartais veda žmones iš proto. Čia galime paminėti tokius dalykus kaip skaičiai, laikas arba kažkokia ypatinga reakcija į tam tikrą veiksmą. Pasižiūrėjo žmogus į laikrodį. Tas rodo 11:11. Kas toliau? Magija! Taip, sutinku – gražiai sutapo. Kas vyksta toliau? Pasižiūri tas pats žmogus į laikrodį po kelių dienų ir ten vėl! Magiški skaičiai 11:11! Tada prasideda kūryba. Tai ženklas iš viršaus, tai žinutė, tai dar kažkas stebuklingo. Tada vėl kažkokie likimai, stebuklingos galios ir kita euforijos būsenoje sugeneruota informacija.

Tie patys dalykai ir su pasikartojančiais veiksmais. Jūs nuolat susitinkate toje pačioje parduotuvėje su tuo pačiu žmogumi. Manau nereikia aiškinti toliau. Euforija, likimas, magija ir taip toliau. O gal tiesiog Jūs gyvenate toje pačioje gatvėje ir sutampa Jūsų darbo grafikas? Nusileiskime ant žemės. Loterija irgi stebuklas? Loterija yra realus ir gerai apskaičiuotas dalykas. Yra šansas laimėti? Taip, yra. Tiesiog yra labai maža tikimybė. Ten nėra kažkokių magiškų dalykų. Matematika ten. Tikimybės teorija ir kombinatorika. Kai žmogus laimi – jo džiaugsmas liejasi iš kraštų. Emocijos nuodija smegenis ir tada vėl prasideda – likimas, magija, angelai ir kiti panašūs dalykai. Nereikia stebėtis realiais dalykais. Laimėti yra normalu, nes taip yra suplanuota.

Kai kažkas vyksta ne pagal planą

Dalykai vyksta ne pagal planą dėl blogo plano. Dėl informacijos trūkumo ir ne iki galo suformuotos loginės grandinės. Taip pat žmonėms nesiseka dėl to, kad jie praranda gebėjimą koncentruotis. Kitaip tariant – pradeda blaškytis. Kai prarandat budrumą – darote klaidas. Sumodeliuokime situaciją. Taip bus aiškiau suprasti apie ką aš noriu pasakyti.

Žmogus vardu Jonas (atsiprašau jeigu sutapo vardas) – verslininkas. Rytoj jis turi pasirašyti svarbią sutartį. Vakare ieško marškinius, bet jų nesuranda. Tiesiog patingėjo gražiai viską sudėlioti į savo lentynas. Pyksta, nori miegoti, bet suranda. Ryte ant tų marškinių išpila kavą, nes yra neišsimiegojęs. Vėl pyksta, ieško kitų marškinių, blaškosi, vėluoja ir garsiai keikiasi. Išvažiuoja į darbą. Toliau – kamštis (eilė automobilių). Sutapimas? Ne, nes vėluoja. Juozas keikiasi, prakaituoja, bet atvažiuoja iki darbo. Ten bando susikaupti, bet dėl tokio nevykusio ryto pokalbis eina ne pagal planą. Sutartis nepasirašyta. Vakare atvažiavęs namo išgeria viskio ir pradeda visus aplinkui kaltinti. Vėliau priartėja prie likimo, magijos ir kitų šėtoniškų dalykų.

Juodos katės, skaičius 13 ir kiti šėtoniški reikalai

Kaip ir žadėjau straipsnio pradžioje – dalinuosi savo patirtimi. Kai perku saldainius (ar kitus sveriamus dalykus) parduotuvėje – specialiai prirenku 13 vienetų. Juoda katė gyvena gretimame kieme. Nuolat bėgioja man per kelią. Kai kažką pamirštu paimti iš namų prieš kelionę – būtinai grįžtu ir paimu daiktą. Kažkodėl kiti sako, kad kai grįžti – nesiseka. Nežinau. Iki šitos dienos viskas yra gerai. Didžiausia nelaimė sudaužyti veidrodį. Specialiai teko daužyti. Taip pat gyvas…

Pasakysiu dar daugiau. Jei netyčia kažkur išgirstu naują prietarą ar kažkokį panašų dalyką – specialiai jį vykdau pagal visą instrukciją, tik atvirkščiai. Parodau žmogui, kuris papasakojo man apie tą prietarą, kad šiandien mėnulis kitoje fazėje. Kad nebijotų. Galima daryt. Drąsiai. Kažkokia šizofrenija…

Apibendrinimas

Atsiminkime – mes esame savo laimės kalviai. Tik mes renkamės kokioje aplinkoje gyventi ir su kuo bendrauti. Viskas priklauso nuo mūsų norų ir tikslų. Mūsų mintys materializuojasi. Sugalvojome, užsinorėjome – mes jau pradedame tą daryti. Jeigu tikime likimu, plaukiame pasroviui ir kažko laukiame – patikėkite, gyvenime tikrai bus siurprizų. Jeigu žmogus pats negalvoja – už jį galvos kiti. Tada nereikia stebėtis, kad kažkas vyksta ne pagal planą. Reikia savęs paklausti ar buvo planas aplamai. Nereikia visko numesti mėnulio fazėms ir dievams. Niekas Jums nepadės ir Jūsų neišgelbės. Tik Jūs patys esate atsakingi už savo gyvenimą.

Gyvenimą galima valdyti. Tuo metu, kai vieni dievo prašo batono ir pieno – kiti į kosmosą skrenda. Taip, atsitinka ir tikrų bėdų. Kai dėl kitų žmonių žioplumo yra žalojami visiškai nekalti asmenys (arba net vaikai). Tai yra kita tema, bet ir ją aš suriščiau su šita medžiaga. Pagrindinė bėda tame, kad viskas yra mūsų pačių rankose, tik mes patys nieko nenorime. Arba nežinome ko norime.

Pradėkime pažinti pasaulį. Informacijos yra begalybė. Jos prieinamumas – vieno mygtuko paspaudimas. Tobulinkime save, keiskimės ir keiskime pasaulį. Su pasauliu gal ir perlenkiau lazdą. Nors savo gyvenimą susitvarkykime. Kad mums būtų įdomu, gera ir malonu. Stiprybės…

Medžiaga: Andrej Galin. Nuotraukos: Johannes Plenio iš Pexels.